Garbės troškimo apakintas jaunos aktorės kelias į šlovę buvo pademonstruotas Klaipėdos muzikiniame teatre rodytame spektaklyje „Sesuo Kerė". Dviejų dalių miuziklas parodė karčią tiesą, kad scenos žvaigžde tapsi tik pamynęs savo laimę.
Pasakojama tarsi kino filme
Stebėdami spektaklį žiūrovai išvysta gyvenimo prasmės paieškas, meilės ir karjeros sąveiką. Įvertina gailesčio, užuojautos artimam jausmus, egoistiškos naudos paieškas ir gali iš šalies pažvelgti į sudėtingas jauno žmogaus minčių peripetijas.
Vienu metu žiūrovai išvydo ir jauną, ir jau brandaus amžiaus artistę. Ant scenos buvo sumontuota ir dekoratyvinė kamera, kuria nuolat rūpinosi operatorius su padėjėju. Retrospektyvos pagrindu kuriamame spektaklyje viskas vyko pagrindinei veikėjai dalinantis atsiminimais su žurnalistu, besidominčiu neįprasta istorija, kuri nušvietė nelengvą menininko gyvenimą.
Provincialė dideliame mieste
Beveik tris valandas trukusiame latvių pianisto ir kompozitoriaus Raimondo Paulo 1978 metais sukurtame dviejų dalių miuzikle pasakojama apie merginą, kuri atvyko į Čikagą iš provincijos vedama idėjos tapti garsia artiste. Didmiestis suvilioja nepatyrusią ir naivią Kerę ir priverčia paminti savo idealus.
Jaunai merginai svetimame mieste išgyventi ir taip nelengva. Nors ją vilioja gatvės triukšmas ir scenos spindesys, Kerei tenka dirbti fabrike, svajojant apie savo ateitį. Ilgai laukti nereikia, ji netikėtai susitinka su dar traukinyje pažintu dailiu vyriškiu, kuris pamažu ją įtraukia į aukštuomenės ratą. Bėgdamas nuo įsipareigojimų ir priešakyje matydamas tik materialines vertybes, verslininkas tarsi pats pastūmėja Kerę į vedusio, kur kas vyresnio, tačiau turtingo ir žinomo pramogų pasaulyje savo draugo glėbį. Kerė atsiduria aistrų sūkuryje tarp vyro, jo draugo ir kūrybinės laisvės.
Atgijo 5 -asis dešimtmetis
Miuziklas sukurtas pagal to paties pavadinimo Teodoro Dreizerio romaną. Veiksmas dvelkė 5-ojo dešimtmečio stiliaus estetika, to laikmečio kostiumų bei dekoracijų įvairove. Praėjusio šimtmečio atgarsiai suteikė ilgesio ir nuoširdumo jausmus. Žiūrint, tarsi grąžinama į laikus, kuriuose karaliavo svajonės.
Sukurti tinkamą nuotaiką padėjo ir stulbinanti muzika. Buvo skelbiama, kad spektaklis vyks pagal fonogramą, tačiau nusivilti tuo tikrai neteko. Įraše girdimi nepakartojami orkestrinių grupių susiliejimo rezultatai bei muzikinės improvizacijos, kurios sužadino vaizduotę.
Įvaizdį dar labiau sustiprino šokiai, spinduliuojantys energiją ir žavintys įspūdingais triukais bei akrobatiniais sugebėjimais. Atradę dermę su muzika, dainomis ir dialogais, jie sukūrė istoriją, kurioje siekimas visavertiško gyvenimo tapo nepakeliama vienatve ir ilgesiu.
Nuotraukos iš čia.
