Kauno "Aušros" gimnazijos skaitykloje vyko susitikimas su viena geriausių Lietuvos aktorių Kristina Kazakevičiūte. Susirinkusieji teatro ir poetinio žodžio mylėtojai pasidalijo mintimis apie šiuolaikinę kultūrą, aktorė papasakojo apie teatro užkulisius, sunkumus, kuriuos patiria aktoriai, džiaugėsi pasiekimais bei karjera. Gal ką ir nustebino Kristinos Kazakevičiūtės pasakyta mintis, kad aktoriaus profesiją renkasi labai vieniši žmonės. Nesvarbu, kad jie yra žmonių dėmesio centre, "matomi ir per padidinamąjį stiklą", bet visus išgyvenimus, pačią vaidybos techniką jie turi kiekvienas pajusti individualiai.
Kristina Kazakevičiūtė gimė 1955 metais Kaune. Studijavo Vilniaus universiteto Kauno vakariniame fakultete bibliotekininkystę ir bibliografiją. Deja, nė vienos dienos nedirbo pagal pasirinktą profesiją. Pašaukimas buvo kitoks... Tėvai dirbo teatre, taigi, Kristina nuo mažų dienų, galima sakyti, gyveno teatre. Nors tėvams ir nelabai patiko, bet Kristina pasirinko aktorės labai nelengvą kelią.
Scenos meno mokėsi Kauno jaunimo muzikinėje studijoje, vadovaujamoje Stanislovo Rubinovo. Nuo 1990 metų iki šių dienų dirba Kauno kamerinio teatro aktore. Vieni iš svarbiausių vaidmenų kameriniame teatre: Vormvud spektaklyje ,,Kaip atpažinti raganą?" (rež. A. Rubinovas), Misis Smit pagal E. Ionesco pastatytame spektaklyje ,,Plikagalvė dainininkė" (rež. S. Rubinovas), Sara – pagal D. Čepauskaitės ,,Diena ir naktis" (rež. S. Rubinovas), Madam Karljė – pagal D. Čepauskaitės „Kavinė „Pas Blezą“ (rež. S. Rubinovas) ir kiti.
Kristina Kazakevičiūtė pasakojo apie savo nuotykius bei įsimintiniausius įvykius, pasitaikiusius sunkumus iš teatro gyvenimo. Vieni pasakojimai sukeldavo šypseną, kiti – nerimą. Pasak aktorės, jos darbas nėra lengvas, tai 24 valandų darbas, kuris reikalauja itin daug jėgų, pastangų bei geležinių nervų, tačiau kad ir kaip bebūtų, niekas neprilygsta jausmui vaidinant scenoje prieš didelę auditoriją.
Galime didžiuotis, jog turime tokių talentingų asmenybių, kaip Kristina Kazakevičiūtė, galime pasišnekėti ir pabūti bent valandėlę kultūrinėje erdvėje. Aktoryste – menas, gilus ir prasmingas, autentiškas. Išgyventa kiekviena akimirka, kuri nebesugrįžta, spektaklis gali būti suvaidintas ne kartą, pasakyti tie patys žodžiai, bet jausmai, išgyvenimai, įdėta širdis yra darbo ir tik tos dienos, tos spektaklio akimirkos jausmų šedevras.
Nuotraukoje: "Aušros" gimnazistai, pavaduotoja Gražina Zizaitė, mokyt. Marija Gustainienė su aktore Kristina Kazakevičiūte
Deimantė Pūraitė, Kauno "Aušros" gimnazijos mokinė
