Kovo antrąją visų neabejingų alternatyviajai muzikai traukos centru tapo menų fabrikas „Loftas“.
Kaip ironiškas atsakas pompastiškiems M.A.M.A. apdovanojimams pernai gimę T.Ė.T.Ė. alternatyvios muzikos apdovanojimai, atrodo, pradeda nebeišsisilpti savo didžiojo priešo paraštėse ir nors visą renginį lydėjo „nedavė mama, duos tetė“ leitmotyvas, akivaizdu, kad šie apdovanojimai įgauna vis daugiau mobilumo bei kryptingumo. Pirmuosiuose T.E.T.E apdovanojimuose metų debiutu tapęs Marka Palubenka šįmet laimėjo du M.A.M.A prizus ir buvo pagerbtas T.Ė.T.Ė.‘s už geriausią albumą.
Viso buvo išdalinta 15-a apdovanojimų. Metų gitaristo, bosisto, būgnininko, vokalisto ir vokalistės nominacijas pakeitė metų charizmos, festivalio, DJ komandos, muzikos skleidėjo ir tautos balso apdovanojimai. Galbūt susizgribta, kad tokios mažos šalies scenoje atlikėjų pavardės tiesiog pasmerktos nuolat kartotis dominantų sąrašuose. Pakeitę šias nominacijas organizatoriai neabejotinai suteikė apdovanojimams daugiau mobilumo, o neabejingiems muzikai – galimybę aiškiau pajusti muzikos pulsą.
Žadėjęs suteikti galimybę pasireikšti jaunimui tete išpildė savo pažadus su kaupu. Apdovanojimų nominacijose dominavo išskirtinai jaunos grupės ir atlikėjai. Turbūt nesumeluosiu pasakęs, kad pagrindinius prizus, pradedant metu albumu, vaizdo klipu ir baigiant apdovanojimais už roko ar metalo aktus gavo išskirtinai vien jauni muzikos kūrėjai. O kur dar „Tų Geresnių“ triumfas. Šis reperių kolektyvas susižėrė metų debiuto ir tautos balso laurus. Ar tai reiškia, kad senoji gvardija lieka už borto? Manyčiau, greičiau ji taip pat bus verčiama operatyviau reaguoti į naujus muzikos vėjus ir tendencijas, jeigu, aišku, nenori likti alternatyviosios muzikos metraščio paraštėse. Manau, kad audringos susirinkusių žiūrovų reakcijos į minimus jų favoritų vardus tik įrodo, kad einama teisinga linkme. Ir nors autoritetingų apdovanojimus skirsčiusių komisijų sudėtis pasiliko paslaptyje – tai nėra aukštam parnaso bokšte užsidariusi, nuo realybės atitrūkusi pateptųjų konklava. Dar daugiau, galbūt šie kaip reakcija į popso pompą gimę apdovanojimai palaipsniui taps vis įtakingesne jėga, juk visgi ne mama, o tetė pirmasis apdovanojo M. Palubenko kaip metų debiutą. Šeštadienio ceremoniją uždaręs jaunasis atlikėjas „Ba“ turi potencijos kitąmet susilaukti ir mamos dėmesio.
M.A.MA. apdovanojimus vedusius radistus čia pakeitė aktorių sadistų Viačeslavo Mickevičiaus bei Šarūno Banevičiaus tandemas. Apskritai vedėjams pavyko suvaldyti, pralinksminti ir suintriguoti susirinkusią be penkių minučių tūkstantinę minią, tačiau yra ir prie ko prisikabinti. Nežiūrint į kartais tikrai nelabai skoningus juokelius, labiausiai akis badė vedėjų muzikinis neišprusimas. Toks jausmas, kad bent V. Mickevičius be praėjusių metų ceremonijos vinimi tapusio atlikėjo skrydžio nuo scenos nelabai kuo ir domėjosi. Labiausiai šis profaniškumas išryškėjo pasirodymui besiruošiant grupei „Pievos“, kai vokalistei stovint scenos prieigose vienas iš vedėjų klausinėjo besiruošiančių pasirodymui grupės narių, katras iš jų čia dainuos.
Dar vienas nesusipratimas – narve vangiai besiraitančios ir retkarčiais apdovanojimus įteikti išlendančios merginos. Sunku buvo įžvelgti kažkokių pagrindinės srovės karikatūros bruožų šiame pasirodymų elemente, greičiau tai buvo šovinistinis moteriško kūno objektyvizavimas, už kurį renginio organizatoriai gal ir nusipelnė vieno kito supuvusio kiaušinio iš feministiškai nusiteikusios publikos dalies.
Antra vertus, atrodo, kad ši alternatyvos fiesta neapsieina be tetės rankos bučiavimo tradicijos. Sutapimas ar ne, bet šiokia tokia dalis koncertavusių atlikėjų buvo praėjusių metų laureatai ar nominantai, tarp kurių galima išskirti „Pievas“, „Umiko“ ir nežinia kiek kartų scenoje pasirodžiusį geriausią pirmųjų apdovanojimų būgnininką Josh Mc Clung‘ą.
Patys pasirodymai neapvylė. Scenoje išteko pačių įvairiausių žanrų atlikėjai. Pasirodymui tinkamą toną savo kalančiais ritmais davė DJ Mamanės ir numylėtojo J. Mc Clungano tandemas. Įspūdį padarė ir labai ekspresyvus bei gyvas „Movo“ pasirodymas. Gaila, kad koncertuoti negalėjo atvykti legendiniai pankai „Erkė Maiše“ su Čiubu, antra vertus, kolektyvą puikiai pakeitė „Filia ir Saint Oil Sand“.
Mintims apie senosios gvardijos pasitraukimą paprieštarautų naujausio albumo išleidimo rūpesčiais gyvenanti galbūt jau galima sakyti legendinė grupė „Siela“ sugebėjusi pašokdinti savo hitu „Euforija“ visą „Lofte“ susirinkusią jaunuomenę. O kur dar grupei pritariusios atlikėjos Bjelle vokalas.
Dar viena jau ne vienerių metų istoriją skaičiuojanti grupė „Pievos“ iš pradžių sugrojusį hitų miksą, pakerėjo publiką pavasariškos šilumos kupinu perliuku „Būsi liksi“.
Į sceną su tramdomaisiais marškiniais lipęs Lilas pradėjo teatrališkesnių pasirodymų etapą, kurį tęsė Vidas Bareikis ir nepakartojamieji „Liūdni slibinai“. Dar niekur neatliktą dainą „Žmogus, bet šuo“ atlikęs V. Bareikis teigė, kad šiais laikais, kai aplink tiek šūdo, svarbu ne būti kažkokia alternatyva, o išlikti žmogumi. Norėtųsi palinkėti, kad šie žodžiai netaptų į dangų neinančių šuns balsu ir greičiau liktų savotišku šių neabejotinas slinktis patiriančių apdovanojimų ir pačios alternatyviosios scenos moraliniu priesaku.
ALEKSANDRAS RIMDŽIUS
