Varom! festivalio idėja gimė iš blaivių vakarėlių, kurie buvo pradėti organizuoti šių metų pradžioje. Tiems, kurių negąsdina festivalio be alkoholio idėja, organizatoriai žadėjo tokią šventę, kokios dar neteko patirti. Iš tiesų – įvairios meninės dirbtuvės, paskaitos, puiki muzikinė programa, prilygstanti keliems žymiai didesniems festivaliams Lietuvoje, bei laiko praleidimo be svaigalų koncepcija žadėjo unikalų festivalį.
Toliau nuo civilizacijos
Festivalis vyko 40 km nuo Vilniaus esančiame Gaveikių kaime, ežero apsuptyje. Nors nemažai festivalio dalyvių ir išgąsdino tai, kad artėjant festivalio vietos link, pakelėse jie išvydo įsigalėjusių barščių plantacijas, tačiau pati festivalio erdvė buvo sutvarkyta. Palapinių miestelis įsikūręs ant nušienauto nelygaus lauko. Džiugino, kad palapinių miestelyje visur juosta nutverti takai pėstiesiems, tai yra didžiulis pliusas tamsoje keliaujant iki savo palapinės ir bijant apsiversti užkliuvus už kokio palapinę tvirtinančio virvagalio.
Atlikėjai džiaugėsi blaiviais klausytojais
Nors festivalis nepasižymėjo pasirodymų gausa, tačiau frazė ,,svarbu ne kiekybė, o kokybė“ čia puikiai tinka. Į didžiąją sceną penktadienio vakarą lipo ir entuziastingai festivalį atidarė Jurgis Didžiulis. Vėliau visus susirinkusiuosius džiugino regio meistrai ,,Ministry Of Echology“, žavingoji, užburiančio balso savininkė Aistė Smilgevičiūtė su grupe ,,Skylė“ bei visų mylimi ir laukiami ,,Freaks On Floor“. Muzikinį vakarą vainikavo ir visus užlingavo pozityvieji ,,Golden Parazyth“. Po visų šių pasirodymų scenoje vyko ugnies šou, o prieš miegą visi norintieji gali sudalyvauti mistiškose gongų maudynėse.
Šeštadienį muzika pagyvėjo. Pirmieji visus prie scenos sukvietė ,,Kamanių šilelis“, vėliau saulė nušvietė Andriaus Kaniavos veidą užliejusį visus savo harmonija ir privertusį pamilti gyvenimą dar, dar ir dar kartą. Scenoje pasirodę ,,Proper Heat“ įnešė naujo skambesio ir pribrandino publiką laukiamiesiems ,,Happyendless“. Publika taip įsiūžė po ,,Power Forever“, kad vokalistas net priminė, jog festivalyje nėra girtų žmogų ir truputį aprimę visi galėtų tęsti vakarėlį toliau. Atmosfera kaito. Scenoje sužibėjo Markas Palubenka. O sutemus visi šėlo ir šoko kartu su ,,Poliarizuotais stiklais“. Kai kurie išnaudojo paskutines savo energijos atsargas, tačiau tie, kurie jų pasiliko, gailėtis neturėtų, nes scenoje pasirodžiusi ,,Antis“ nepaliko nei vieno abejingo. Algirdo Kaušpėdo skleidžiama energija taip įaudrino publiką, kad net po dviejų kvietimų grįžti į sceną festivaliautojai be sąžinės graužaties reikalavo pakartoti dainas ir trečią kartą. Tačiau dainininkas pasitraukė nuo scenos kelis kartus pasakęs, kad ,,labai labai myli ir remia visus čia susirinkusius“, jis taip pat tikino, jog Lietuvai reikia kitokio rytojaus – blaivaus, sąmoningo bei vylėsi susitikti kitais metais.
Nors garso kokybei pretenzijų nebuvo, tačiau tenka apgailestauti, kad kelis penktadienio pasirodymus sugadino dingusi elektra. Tiesa, dauguma atlikėjų nepasimetė, šmaikštavo ir dangstė kilusius nesklandumus, tačiau stabilumo ant scenos jiems tai nesuteikė. Džiugu tai, kad šeštadienį tokie nesklandumai nebepasikartojo ir atlikėjai ant scenos galėjo labiau atsipalaiduoti.
Veiklos rado kiekvienas
Festivalyje buvo dvi scenos bei dar kelios erdvės. Viena iš scenų buvo skirta muzikos atlikėjų pasirodymams, kita – įvairiems sveikos gyvensenos užsiėmimams (joga, taiči, įvairios treniruotės bei šokiai), o likusiose erdvėse vyko įvairūs pokalbiai, diskusijos, apmokymai, arbatos ceremonijos ir net masažai. Pamiegoję kelias valandas, ištvermingiausieji ėjo į 8 val. ryto vykusias jogos pamokas. Vėliau prasidėdavo įvairios paskaitos, diskusijos, meno dirbtuvės. Krokodilas Gena džiaugėsi, kad žmonės užsiėmę įdomia veikla nenuobodžiavo. Kur tik pažvelgsi, visur vyko užsiėmimai: susėdę ant pievutės vyresnieji klausė žolininko paskaitos, kitur mergaitė spalvino molinį katiną, tėvelis žaidė stalo futbolą, mamytės šoko viliojantį hula šokį, KTU studentai bėrė krakmolą į baseiną ir gamino vandenį, kurio paviršiumi buvo galima bėgioti. ,,Varom!“ savyje talpino įvairiausių užsiėmimų, kurių kituose festivaliuose galbūt netgi nepamatysi.
Keli festivalio minusai – nėra infocentro ir dušų
Festivalyje buvo galima sutikti pozityviai nusiteikusių organizatorių ir savanorių, kurie stengėsi sukurti jaukią festivalio erdvę ir gerą nuotaiką, tačiau norėtųsi išsakyti ir kelis priekaištus. Visų pirma, trūko aiškaus infocentro, kuriame būtų galima išsiaiškinti rūpimus klausimus, pasikrauti mobiliuosius telefonus ar nusipirkti festivalio atributikos. Tiesa, buvo Varom būstinė, tačiau prie jos spietėsi savanoriai ir kabojo užrašas ,,Įėjimas tik su leidimu“. Žinoma, visko klausti buvo galima savanorių, tačiau daug maloniau, kai yra aiški vieta, kurioje visuomet rastum žmones, galinčius padėti.
Tualetai buvo švarūs (tikriausiai sąmoningų festivaliautojų dėka), nors valė juos turbūt tik kartą. Jie stovėjo tik vienoje vietoje, prie įėjimo į festivalio teritoriją, o tai reiškia, kad nuo didžiosios scenos juos skyrė kokios penkios-aštuonios minutės kelio lipant smagiais kalneliais. Beje, festivalio plane buvo pažymėtos dvi tualetų vietos, bet matyt dėl kažkokių nesklandumų jas teko apriboti. Šiek tiek nemaloni situacija iškilo šeštadienio rytą, kai viena savanorė Krokodilui Genai aiškino, jog savaime suprantamas dalykas, kad reikia turėti savo tualetinio popieriaus ir tikėtis jo rasti yra įžūlu (mano manymu, įžūliau yra nepagarbiai kalbėtis su festivalio dalyviais). Keisčiausia yra tai, kad visą likusį festivalio laiką tualetinio popieriaus taip ir nepritrūko.
Dar labiau nuliūdino tai, kad nebuvo nei vieno dušo. Apmaudu, kad teko teršti ežerą šampūnais ir muilais. Beje, ežeras buvo itin šaltas, tad ne kiekvienas buvo toks drąsus, kad sugebėtų jame nusimurkdyti. Beliko džiaugtis, kad oras dar labiau nepablogino situacijos.
Apsauginiai kovojo su keturkojų šeimininkais
Įdomi patirtis blaiviame festivalyje turėjo būti apsaugos darbuotojams. Kadangi tramdyti girtų agresyvių tipų jiems neprireikė, tai visą savo energiją jie atidavė tam, kad apsaugotų lankytojus nuo šunų, kurie atkeliavo į festivalį be antsnukių. Vienai šeimai su mažu vaiku ir šunimi teko apsisukti ir grįžti iš kur atvyko, nes augintinis buvo be antsnukio. Tuo tarpu pačioje festivalio teritorijoje buvo gausu keturkojų be antsnukių ir net be pavadėlių. Belieka apgailestauti dėl tokios nelygybės festivalio lankytojų atžvilgiu ir pasidžiaugti bent tuo, kad organizatoriai viešai atsiprašė minėtos šeimos.
Dvi virtuvės ir nealkoholiniai kokteiliai
Kadangi festivalis vyko kaime ir artimiausia parduotuvė turbūt buvo už kelių kilometrų, tiems, kurie neįsimetė į kelionę jokio maisto, misti teko festivalyje ruošiamais patiekalais. Pagrindinis virtuvės taškas buvo ,,Balti drambliai“, įsikūrę keliose festivalio teritorijos vietose, taip pat stovėjo greito maisto užkandinė. Atsigerti buvo galima nealkoholinio imbierinio vyno ar įvairiausių nealkoholinių kokteilių. Maisto pasiūla nebuvo didelė, tačiau pakankama. ,,Balti drambliai“ buvo visai neblogas pasirinkimas, tačiau, daug žmonių valgė atsivežtą maistą prie savo palapinių .
Šeimų ir sąmoningų žmonių šventė
Turbūt iš veiklų aprašymo būtų galima manyti, kad šis festivalis skirtas šeimoms su vaikais. Priešingai, sau vietą čia surado kiekvienas, kurį gyvenime domina kažkas daugiau nei išgerti penkis bokalus alaus, pasistumdyti prie scenos, kitą dieną merdėti palapinėj ir galiausiai nė neprisiminti dieną prieš tai klausytų grupių pavadinimų. Žinoma, blaivų savaitgalį galima praleisti bet kuriame kitame festivalyje, tačiau ne kiekvienas turi pakankamai kantrybės išbūti blaiviu ir sąmoningu girtų žmonių apsuptyje. Taigi, čia susirinko tie, kuriems nereikia kvaišintis tam, kad linksmai ir turiningai praleistų laiką klausantis muzikos bei užsiimant įdomia veikla.
Summa summarum: 7,5 pliusai iš 9
Patarimai ateičiai: festivalis praėjo sklandžiai ir, kaip pirmas blynas, visai gražiai iškepė. Turbūt silpniausia ,,Varom!“ grandis buvo dušai ir tualetai. Visa kita, kaip pirmam tokio pobūdžio festivaliui, buvo netgi labai gerai. Svarbiausia, kad netrūko veiklos ir aplink buvo galima stebėti laimingus ir gerai nusiteikusius žmones. Organizatoriams norėtųsi padėkoti už idėjišką ir kruopštų darbą, palinkėti sėkmės bei tikėtis, kad susitiksime ir kitais metais.
