Magiškos fėjų ir elfų karalystę primenančios dekoracijos, samanomis ir smilkalais kvepianti aplinka priverčia porai dienų pamiršti visą pasaulį. Festivalio „Yaga Gathering“ vieta pasirinkta strategiškai puikiai – nuostabaus grožio Ežeraičio miškas – Dzūkijos girių pasididžiavimas – lepino festivalio dalyvius, o šviesų ir lazerių šou paliko didžiulį įspūdį net ir visko mačiusiems. Atlikėjų ir grupių iš viso pasaulio gausa tiko tiek užkietėjusiems tranzeriams, tiek ir norintiems susiraityti į miegmaišius ir atsipalaiduoti Chill Out scenoje po atviru dangumi. Prisimenam, kaip šauniai viskas buvo?
Muzika patenkino net ir išrankiausių festivaliautojų skonį
Festivalyje buvo dvi scenos – Pagrindinė scena, kurioje pasirodė Psy Trance virtuozai iš daugiau nei 20 pasaulio šalių, ir Ramybės scena, dovanojusi ramų ambient, persipinantį su mechaniškais IDM garsais. Labiausiai įstrigo „Ministry of Echology“ – reggae/dub muzikos grupė iš Vilniaus. Jie tiesiog spinduliavo optimizmu, festivaliautojai šoko, juokėsi ir krykštavo, o atlikus paskutinį kūrinį, žmonės tiesiog trypė ir privertė PA-KAR-TOT. Ilgai laukti neteko ir grupė su mielu noru apdovanojo mus savo naujausia daina „Laikas Meilei". Įspūdingai pasirodė kolektyvas „Dubenėlis“, kanadietė Kloud Nin9, pusiau indėnas iš Maskvos Manga. Naktį per Manga pasirodymą festivaliautojai tiesiog šėlo ir mėgavosi kokybišku psy kokteiliu. Ramybės scenos didžiausias atradimas – Audrius Ramuva – pateikė pliūpsnį atmosferinės muzikos, pagardintos traškančiais glitch prieskoniais, vilnietis Ersha grojo paryčiais, kai visi nusivarę nuo kojų miegojo hamakuose ar tiesiog ant samanų. Karalius Miegas – puikiai Chill Out scenai tinkančiu pseudonimu pasivadinęs kaunietis Darius grojo hipnotizuojančią muziką, fone nostalgiškai skambant saksofonui.
Scenos buvo įrengtos toli viena nuo kitos. Garsai praktiškai nesimaišė – Ramybės sceną izoliavo miškas. Pagrindinė scena buvo viduryje lauko, tai lėmė švarų ir stiprų muzikos garsą. Erdvėje buvo apstu muilo burbulų, kuriuos dovanojo tiek specialūs aparatai prie abiejų scenų, tiek ir žmonės juos tiesiog pučiantys. Labiausiai Krokodilą Geną sužavėjo šių metų dekoracijos – vienos kerėjo savo psichodelinėmis spalvomis, kruopščiu padarymu. Būtų nuodėmė pamiršti lazerių šou: tiesiai už scenos ant medžių buvo galima stebėti įvairias vizualizacijas, pradedant žvaigždynais, baigiant įvairių formų ir pavidalų šešėliais. Visame miške, takeliai buvo išpuošti ornamentais, medžiuose – siūlų ir plunksnų dekoracijos. Genai labai patiko ir labirintas, įrengtas šiek tiek atokiau nuo viso veiksmo: buvo galima sugalvoti norą, nueiti iki vidurio labirinto ir palietus medžio kamieną paleisti norą į dangų.
Meninių dirbtuvių gausa ir paskaitų ciklai
Smagu, kad 8-ąjį kartą vykstanti „Yaga Gathering“ kasmet plečia savo idėją, skatina žmones ne tik pasilinksminti, bet ir kažko išmokti. Visoje festivaliop teritorijoje buvo gausu meninių dirbtuvių, kuriose buvo priimamas kiekvienas norintis įgyti žinių, pasigaminti sau sapnų gaudyklę ar draugystės apyrankę, piešti ar ką nors išlankstyti. Labiausiai Krokodilui Genai patiko sapnų gaudyklių pynimo pamoka - nėra taip sunku kaip atrodo, o po kelių bandymų kiekvienas išeidavo su savo pačių gamintomis gaudyklėmis. Taip pat buvo daug žmonių, pasipuošusių įmantriais, ant kūno pieštais ornamentais, kurie nakties tamsoje švietė. Krokodilas Gena pamatęs taip pasipuošusius festivaliautojus pasijautė kaip Avatarų pasaulyje. Norintys sužinoti daugiau galėjo klausytis paskaitų apie žvaigždynus, išsiburti iš delno, pasimėgauti įvairiais masažais ar kvapų terapija, sudalyvauti jogos treniruotėje ir pamedituoti. Sveikuoliškiausi lankytojai galėjo išbandyti ekstremalią pramogą – vaikščiojimą žarijomis, mėgautis pirtele, sužinoti Lietuvos žolelių rinkimo paslapčių ir, be abejo, maudytis Spenglos ežere, kurio vanduo, beje, nebuvo labai šiltas.
Eilės prie vegetariškų virtuvių ir jokių biotualetų
Tikriausiai nenuostabu, kad tokiame alternatyviame muzikos ir meno festivalyje, puoselėjančiame žmogaus ryšį su gamta, vyravo praktiškai vien tik sveikas maistas. Džiugu, kad vis daugiau šeimų su vaikais pasirenka sveiką maistą, šviežiai spaustos sultys keičia kokakolas ir kitus cukraus pilnus gėrimus. Šalia Pagrindinės scenos visą parą dirbę maitintojai lepino cukinijų ir pievagrybių sriubomis, troškintomis daržovėmis su įvairiomis sėklomis, prieskoniais ir salotomis. Buvo galima paskanauti įvairių natūralių saldumynų, Chai arbatos. Prie Ramybės scenos Krokodilas Gena aptiko ir burgerių su bulvytėmis, tačiau prie jų eilės buvo kur kas mažesnės. Maistas buvo brangokas. Pavyzdžiui, puodėlis sriubos kainavo 7 litų, o kai jos norisi dar…
Nors festivalyje nebuvo biotualetų, Krokodilas Gena kaskart lankydamasis pro lauko tualete rasdavo tualetinio popieriaus. Malonumas pasimėgauti karštu dušu kainavo, tad teko praustis ežere. Puiki organizatorių idėja, skatinanti žmones buti draugiškesniems aplinkai, - draudimas naudoti chemines higienos priemones ežere ir upėje. Šiukšlių paryčiais „Yaga Gathering“ buvo mažiau nei kituose festivaliuose, tačiau žmonės vis dar nenoriai jas rūšiuoja.
Pagrindinis festivalio minusas – ilgas atstumas nuo parkingo iki pačios festivalio teritorijos. Nors buvo parūpintas sovietmečiu kvepiantis sunkvežimis, vežęs žmonių daiktus iki pusiaukelės, organizatoriai labai įdomiai apskaičiavo atstumus, naiviai paženklinę atskaitos taške, kad iki festivalio – 1 km. Atstumai buvo klaidinantys ir nuorodų mažoka, teko matyti pasiklydusių, visai ne į tą pusę nuėjusius festivaliautojų.
Geriausi sutikti festivalininkai
Žmonės – vienas pagrindinių faktorių, kurių dėka Krokodilas Gena sugrįš į festivalį kitais metais. Dar niekur krokodilas nebuvo sutikęs tiek draugiškų, besišypsančių ir paslaugių tiek festivalio darbuotojų, tiek savanorių, tiek pačių festivalio lankytojų. Visi dalijosi vieni su kitais tuo, ką turėjo, bendravo pozityviai, aplink krykštavo šeimos su mažais vaikais, visi buvo atsipalaidavę. Matėsi, kurie festivaliaustojai yra ilgamečiai ištikimiausi „Yaga Gathering“ svečiai. Tai rodė orginaliai ir kūrybiškai įkurtos ištisos bendraminčių palapinių gyvenvietės: tarp medžių ištiestos skraistės indiškais raštais, mandalos šakose, kabantys hamakai sukūrė nuo miesto visiškai atsiribojusių žmonių įspūdį. Krokodilas Gena stebėjo juos su baltu pavydu. Šių metų sensacija – indėniški tipiai, kuriuose buvo galima apsigyventi. Toks malonumas kainavo apie 30 lt žmogui už vieną naktį, tačiau išliekantis prisiminimas ir persikėlimas į laukinius vakarus tikrai vertas tokios kainos.
Apsauga taip pat gerai atliko savo darbą. Santūrūs vyrai juodais drabužiais ne tik saugojo visą festivalio teritoriją, bet ir atsakydavo į visus kylančius klausimus. Festivalio metu Gena nematė nei vieno agresyvaus žmogaus, jokio incidento ar muštynių. Taip pat nepastebėjau labai griežtų, ilgai vykstančių tikrinimų prie bilietų, kitaip nei festivaliuose, kur automobilių patikra lemia kilometrines laukiančiųjų eiles. Kita vertus, teko pastebėti festivalio teritorijoje daug automobilių su įspėjimo lapeliais juos patraukti.
Summa summarum: 7 balai iš 9
Pasiūlymai ateičiai: bendradarbiauti su daugiau virtuvių, kad kainos būtų konkurencingos ir už puodelį sriubos nereikėtų mokėti 7 litų. Kad ir kaip smarkiai natūralumą dievintų festivalio organizatoriai, biotualetai būtų naudingiau nei hendmeidiniai lauko tualetai, tęsiant apie higieną – nemokamų ežero vandens dušų įrengimas (su intencija, į chemijos nenaudojimą prausiantis ežere, tačiau turėjimą galimybe pasinaudoti, kad ir vėsiu, tačiau dušu). Reikėtų sutrumpinti atstumą nuo automobilių stovėjimo aikštelės iki festivalio teritorijos, pėdinti kelis kilometrus malonumas menkas. Vis tik labai daug atperka tai, kad kelioms dienoms, žmonės gali panirti į gražiausiomis spalvomis ir garsais išreikštą gamtos pasaką, kurią seks savo draugams iki kitos YAGOS.
