Koks jausmas apima, kai, užuot neatsispyrus dar vienai momentinei išlaidų karštinei, kelias šimtines teko atidėti į tūkstančio litų gaisrų gesinimo fondą? Turbūt kilo abejonių, pagundų su savim susitarti, kad gal dar ne šiandien, bet rytoj tai tikrai. Tačiau čia ir yra kiekvieno iš mūsų valios ir pasiryžimo testas – jei nesugebame priimti ryžtingų sprendimų mažuose dalykuose, tai kaip susitvarkysime su didesniais?
Antras žingsnis, savaime suprantama, žengiamas ne iš karto. Iki tol jau turime būti apsisprendę pataisyti savo finansinę formą, nustoję skolintis, bent mėnesį-du vedę pajamų/išlaidų žurnalą, stebėti savo biudžetą bei atsidėję 1.000 litų gaisrų gesinimui.
Natūralu, kad iš pirmo karto visa tai gali ir nepavykti. Juk ir pirmą kartą atėjus į pasimatymą prakaitavo rankos, keliasdešimt kilogramų sverianti štangą pirmą kartą atrodė tarsi nepajudinama, o plaukimo judesiai atrodė tarsi malūno personifikacija. Tie, kurie, kad ir kluptelėję, perėjo aukščiau minėtą ugnį ir vandenį, gali nusikelti prie antrojo žingsnio į finansinę laisvę veiksmų plano:
- Būtiniausių išlaidų sąrašas (išlaidos maistui, transportui, mokesčiams už komunalines paslaugas tikrai bus kiekvieną mėnesį, tad labai svarbu žinoti, kiek išleidžiama šiems poreikiams, o jei yra galimybė – peržiūrėti, gal ir čia būtų galima sutaupyti).
- Vartojimo įsipareigojimų sąrašas su mėnesio įmokomis (kreditinės kortelės, vartojimo kreditai, paskolos studijoms, lizingai ir, jei turite, greitieji kreditai. Būsto paskolos lieka vėlesniam etapui).
- Įsipareigojimų sąrašo eiliškumas (įsipareigojimus surikiuoti nuo mažiausio skolos likučio iki didžiausio).
- Skolų sniego gniūžtės principo pritaikymas.
Aprašyti skolų sniego gniūžtės principą vieno sakinio bus maža, todėl jį aprašysiu išsamiai. Iki šiol jūs turite turėti dvi mokėtinas sumas – būtiniausioms išlaidoms ir mėnesio įmokų už įsipareigojimus. Tuomet šias dvi sumas reikia atimti iš gaunamų pajamų ir visą likutį nukreipti į sąrašo viršuje esantį įsipareigojimą, kurio skolos likutis yra mažiausias.
Pavyzdžiui, jūsų mėnesio pajamos yra 1.500 litų, būtinų išlaidų suma – 1.100 litų, mėnesio įmokų už įsipareigojimus suma (kreditinė kortelė, kurios skolos likutis yra 2.000 litų, įmoka 200 litų bei kompiuteris išsimokėtinai, už kurį dar teks sumokėti 1.000 litų, įmoka 50 litų) – 250 litų, tai tokiu atveju likusius 150 litų reikia papildomai pridėti prie įmokos už kompiuterį kiekvieną mėnesį, kol šis įsipareigojimas bus padengtas.
Dar pridedu ir grafiko iliustraciją, kuriame aiškiai matyti, jog savo įsipareigojimus dengiant rekomenduojamu tempu, kompiuterį išsimokėsite per 5 mėn. Palyginkite tai su beveik dviem metais (50 litų x 20 mėn.), per kuriuos reiktų nuolat mokėti sutartinę įmoką.
Daugumai žmonių atrodo, kad ta maža įmoka per trumpą laikotarpį yra "nieko tokio", tad kam čia stengtis ir riboti save. Vis dėlto, ties tuo neapsiribojama ir ilgainiui gyvenimas skolon tampa žalingu ne tik finansiniu, bet ir visą gyvenimo kokybę užteršiančiu įpročiu.
Sakysime, jog mes ėjome finansinės laisvės keliu ir skyrėme tuos papildomus 150 litų greitesniam kompiuterio išsimokėjimui ir po 5 mėnesių mums liko tik kreditinė kortelė su 1.000 litų skolos likučiu, nes per 5 mėnesius mokant po 200 litų mūsų pasiskolinta suma sumažėjo perpus.
Toliau dar gražiau. Kadangi įsipareigojimo už kompiuterį nebėra, atsirado 200 laisvų litų kas mėnesį (50 litų mėnesio įmoka ir 150 litų papildomai), kuriuos dabar kas mėnesį papildomai mokėsime už kreditinę kortelę. Ir taip toliau, kol visi įsipareigojimai bus padengti.
Taigi, jeigu laikysimės skolų sniego gniūžtės plano, turimus įsipareigojimus pagal pateiktą pavyzdį panaikinsime po 7,5 mėn. Kaip manote, kas geriau – 7,5 mėnesio papildomai skirti 150 litų savo finansinės sveikatos gerinimui, ar 20 mėnesių finansiškai atgailauti už savo praeities finansinį apetitą ir toliau išlaidauti?
O ką daryti, jei atėmus būtiniausių išlaidų ir mėnesio įmokų už įsipareigojimus sumas ne tik, kad nieko nelieka, bet dar ir reikia skolintis? Tokiu atveju reiktų ieškoti išeičių tariantis su banku. Tai, kad jau apsisprendei spręsti savo piniginius sunkumus – didelis pirmas žingsnis, nes bankas yra suinteresuotas padėti išspręsti laikinas problemas tiems, kurie imasi jas spręsti. Banko darbuotojų skambučių ignoravimas ir maratonas nuo atsakomybės dažniausiai baigiasi antstoliu ir/arba varžytinėmis finišo tiesiojoje.
Iš kur gauti pinigų? Galima dar kartą kritiškai išanalizuoti biudžetą, ties kiekvienu pirkiniu užduodant sau klausimą – ar man tikrai tai būtina šiuo momentu? Kitas žingsnis – susirasti papildomą darbą. Dar vienas pasiūlymas – parduoti keletą daiktų, kurių nebenaudojate arba kuriuos, jei esate pasiryžę tapti savo finansinės situacijos šeimininkais, galėtumėte pakeisti paprastesniais (automobilis, mobilus telefonas, kompiuteris, DVD grotuvas ir t.t.). Visa tai ir tam, kad kuo greičiau galėtume atlaisvinti didžiausią mūsų kapitalo susikūrimo įrankį – savo gaunamą atlygį.
Mano patirtis: aš ėjau kiek kitu keliu, nes vietoje įsipareigojimų surikiavimo nuo mažiausio skolos likučio, pradėjau nuo didžiausio. Tačiau visi kiti veiksmai buvo būtent tokie, kaip čia išdėstyta ir jau esu gerokai įpusėjęs savo antrojo žingsnio programą. Taip, teko ir papildomai po darbo versti tekstus iš anglų kalbos, ir dar kritiškiau įvertinti savo biudžetą, ir daiktų parduoti. Tik kai turi konkretų tikslą – visos teisėtos priemonės priimtinos.
Kaip jau minėjau anksčiau, priklausomai nuo turimų įsipareigojimų dydžio, šiam žingsniui pilnai žengti gali prireikti iki dviejų metų. Tam reikia ne tik asmeninio pasiryžimo, disciplinos, tačiau ir artimųjų palaikymo.
Kitas trečiadienis (12-12-26) – antroji Šv. Kalėdų diena. Šventė, per kurią darnumo liepsna įsižiebia šeimos židinyje. Simboliška, tačiau būtent tądien sužinosite, kaip reikia elgtis, kad namai asocijuotųsi ne su būsto paskolos įmokų kilpa po kaklu, o su užuovėjos ir tyrumo oaze.
