Ar gali toks viceministras tęsti darbą LR Aplinkos ministerijoje?
Tai tiesiog mano, kaip Lietuvos piliečio, nuomonė.
Pradėjus darbą naujai vyriausybei, LR Aplinkos ministerijos vadovybė pasiraitojo rankoves darbui. Iš pirmos pažiūros, regis, buvo pradėta tikrai nemažai teisingų dalykų: padidintos baudos brakonieriams, verslinės žūklės draudimai ir t.t. Bet įpusėjus darbui, LR Aplinkos ministerijos vadovybė turbūt pamiršo, kam dirba ir ką dirba. Mėgėjiškos žūklės reikalus LR Aplinkos ministerijoje kuruojantis Linas Jonauskas šį kartą nusitaikė prieš povandeninės žūklės mėgėjus. Jis, neturėdamas jokio suvokimo kas yra povandeninė žūklė, nusprendė, kad tai yra blogis ir tą reikia drausti.
Pirmas žingsnis buvo įvesti naują tvarką, po kurios povandenininkai savo noru trauktųsi į „pogrindį“. Sąlygos sudarytos povandeninei žūklei absurdiškos ir prasilenkiančios su sveiku protu. Įsigaliojus naujai tvarkai, pasikeitė, t. y. žymiai sumažėjo ežerų kiekis šiam hobiui ir pabrango leidimai 7 ežeruose. Taip pat pasikeitė ir leidimų įsigijimo tvarka. Nuo šiol norint nusipirkti leidimą limituotai povandeninei žūklei nebebus taip paprasta, o kai kuriems piliečiams apskritai nebebus galimybės tą daryti. Kadangi naujuosius leidimus galima bus įsigyti tik per ALIS sistemą, kuri veikia tik turint elektroninę bankininkystę. O ką daryti tiems, kurie neturi arba užsieniečiams?
„Auksinės“ Lino Jonausko citatos:
„Sumažinome ežerų skaičių tam, kad būtų galima labiau kontroliuoti povandenininės žūklės mėgėjus“
Ar tikrai tik toks tikslas? Ar labai palengvės povandenininkų kontrolė apribojus ežerus? Sumažino vandens telkinių skaičių nuo 11 iki 7. Ar problema kontroliuoti 11 Lietuvos ežerų? Kitas argumentas – „povandenininkai bus labiau matomi visuomenei“. Čia turbūt kitaip reiktų pasakyti, kad povandenininkų koncentracija dar labiau padidės tuose ežeruose, nes ežerų skaičius sumažėjo, o narų skaičius kasmet tik auga. Ar yra logikos daryti tokius sprendimus, ar tai pagerins mėgėjišką žūklę narams ir žvejams šiuose ežeruose? Jau ir taip žvejai skundžiasi, kad povandenininkų daug ežeruose, bet kur jiems dėtis, juk jie turi ne 4000 ežerų, o viso labo 11 (iki pakeitimų), na o dabar beliko tik 7 ežerai.
„Padidinome leidimų kainą tam, kad galima būtų suskaičiuoti narus“
Ar viceministras nežino, ar apsimeta, kad to padaryti bus neįmanoma, kadangi Lietuvoje povandeninė žūklė leidžiama ne tik tuose 7 ežeruose, kuriuose pasikeitė ir leidimų kaina ir forma. Pagal mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisykles povandeninę žūklę galima vykdyti ir pas vandens plotų naudotojus, gavus iš jų raštiškus sutikimus. Tai ar nelogiška manyti, kad kai leidimai į minėtus 7 ežerus pabrango nuo 50 iki 1700 litų (beveik) per 6 mėnesius (nors Linas Jonauskas labiau linkęs manyti, kad mūsų sezonas trunka 12 mėnesių ir tą sėkmingai darome po ledu), kad didžioji dalis Lietuvos povandeninės žūklės mėgėjų „persikels“ iš valstybinių, minėtų 7 ežerų, į nuomojamus ežerus. Tai jei taip nutiks, o taip ir bus, kokiu būdu Linas Jonauskas tikisi suskaičiuoti povandenininkų skaičių, nes leidimai į nuomojamus ežerus visiškai nėra kontroliuojami LR Aplinkos ministerijos?
„Pagrindinis povandenininkų motyvas yra, kad neva jiems atsibodo turimi ežerai, nebeliko žuvies ir jiems reikia naujų ežerų“
Tai visiškas melas! Kiek mes bendravome su ministerija kartu ruošiant naują tvarką, kurią, žinoma, Linas Jonauskas atmetė, visiškai ignoruodamas LR Aplinkos ministerijos iniciatyva suburtą mėgėjiškos žūklės tarybos, ichtiologų, valstybinės saugomų teritorijų tarnybos ir parkų rekomendacijas ir siūlymus leisti ežerų skaičių plėsti iki 19, niekada nebuvo keliamas toks motyvas dėl ko reiktų didinti ežerų skaičių. Pagrindinis motyvas ir prašymas didinti leistinų valstybinių ežerų skaičių buvo tik dėl to, kad daugelis iki tol leistinų ežerų buvo koncentruoti tik vienoje Lietuvos pusėje, buvo norima plėsti povandeninės žūklės ežerų geografiją. Kitas motyvas, kodėl taip reikėjo daryti, buvo dėl per didelės tų turėtų 11 ežerų apkrovos povandenininkais. Jų koncentracija tuose ežeruose kasmet auga, kadangi pastebimas ryškus šio žūklės būdo entuziastų gausėjimas. O ką Linas Jonauskas nusprendė padaryti? Viską daryti atvirkščiai nei siūlė ichtiologai, VSTT, parkai ir, žinoma, povandenininkai. Visiems liko tik truktelėti pečiais, kuo remiantis jis taip nusprendė, ar jo kompetencija aukštesnė nei kitų specialistų? Ar tai tiesiog nevaldomas noras (aklas, niekuo nepagrįstas) ir vaikiškos ambicijos bet kokia kaina „smaugti“ povandenininkus?
„Žuvims labai sunku pabėgti nuo daugiašakio antgalio“
Apriboti daugiašakį antgalį LR Aplinkos ministerija jau senai ketino, povandenininkai savo iniciatyva ilgai aiškino, kad to daryti nėra logikos, kadangi galimas net atvirkštinis variantas, uždraudus daugiašakį antgalį, ar jį dar susiaurinus, bus daroma tik dar didesnė žala gamtai. Kam apriboti tokius įrankius, kurie užtikrina didesnę tikimybę, kad pašauta žuvis nepaspruks nuo harpūno ir neliks pūti ežero dugne? Juk apribojimas yra sugaunamoms žuvims! Tai koks skirtumas su kokiu antgaliu tos žuvys bus šaudomos? Tik vienu atveju bus daugiau sužalotų žuvų, kitu mažiau. Tačiau Linui Jonauskui pasirodė tame mažai prasmės ir logikos, gamtos ištekliai turbūt šiuo klausimų buvo paskutinėje vietoje ir nusprendė uždrausti šaudyti visas žuvis, išskyrus ungurius, su daugiašakiu antgaliu. Galiu tik pasakyti, kad jau dabar povandneininkai skundžiasi dėl šio nelogiško draudimo, kadangi sužalotos žuvies jau dabar matosi daugiau. Bet ar tas rūpi Linui Jonauskui?
„Būčiau ministras – uždrausčiau šį žūklės būdą, kadangi Europoje šis žūklės būdas mažai kur leidžiamas“
Visų pirma reiktų visuomenę nušviesti priešingai, Europoje šis būdas vienur leidžiamas, kitur ne, priklausomai nuo vidaus vandenų kiekio. Logiška, kad kokioje Italijoje, Portugalijoje šis žūklės būdas vidaus vandenyse yra nepropaguojamas, kadangi tokiose šalyse vidaus vandenų yra labai mažai. O pažiūrėjus į kaimynines šalis, ką mes matome: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Baltarusijoje, Lenkijoje leidžiama. Kai kuriuose iš išvardintų kaimyninių šalių povandeninės žūklės tvarka tokia liberali, kad povandeninė žūklė apskritai suvienodinta su kitais žūklės būdais ir leidžiama visuose šalies vidaus vandenyse. Tuo tarpu Linas Jonauskas turi skirtingą šiuo klausimu nuomonę – Lietuva pagal jį turi drausti šį žūklės būdą.
Lino Jonausko esame klausę tiek žodžiu, tiek raštu norodyti aiškias priežastis, kodėl povandeninė žūklė Lietuvoje taip stipriai pradėta riboti. Iki šiol neturime jo aiškaus atsakymo nei žodžiu, nei raštu. Taip pat raštu klausėme Lino Jonausko, kuo remiantis tiesioginio eterio metu jis tiesiogiai metė kaltinimus povandenininkams, kad jie neva yra atsakingi už trofėjinės žuvies išnykimą, tačiau taip pat į šiuos klausimus iki šiol nebuvo atsakyta tinkamai. Visiškai nesilaikoma prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijoje reglamentuotos tvarkos ir terminų. Į daugelį siųstų užklausų Linui Jonauskui terminas, per kurį privaloma atsakyti raštu, yra pradelstas.
Kitas labai svarbus klausimas, kaip gali dirbti toks viceministras LR Aplinkos ministerijoje mėgėjiškos žūklės srityje, kai jis turi savo subjektyvią nuomonę, kad povandeninę žūklę reikia drausti Lietuvoje. Ar gali toks viceministras priimti kitokį, objektyvų sprendimą, turėdamas tokią išankstinę neigiamą savo nuomonę? Nuomonę turėti, aišku, visada yra gerai. Bet kuo tokia jo nuomonė pagrįsta: emocijomis, patirtimi, tyrimais, kompetentingų specialistų rekomendacijomis?
Jei atkreipėte dėmesį, aukščiau minėtą siužetą apmokėjo ir užsakė LR Aplinkos ministerija Europos sąjungos skirtomis lėšomis. Jei atkreipėte dėmesį, į tai kokia informacija apskritai brukama vadovaujant LR Aplinkos ministerijos mėgejiškos žūklės sektoriui Linui Jonauskui, tai povandenininkai šiandien yra po „padidinamu stiklu“, visi RAAD gavę nurodymus skirti padidintą dėmesį povandenininkams, tikrinti juos ir bausti. Kiekvieną kartą, kai tik koks povandenininkas ką nors padaro, nors kiek nusižengus taisyklėms, tokie atvejai pateikiami visuomenės informavimo priemonėse, LR Aplinkos ministerijos puslapyje ir t.t. Koks to tikslas? Kodėl neskiriamas panašus dėmesys kitiems žūklės būdams ir įrankiams? Ar negali taip būti, kad povandenininkų laukia dar sunkesni laikai, mat specialiai eskaluojant neigiamą informaciją apie šį žūklės būdą kiršinama visuomenė ir stebima situacija, kai visuomenė bus sukiršinta gal bus galima įgyvendinti Lino Jonausko svajonę uždrausti šį būdą?
Esminis turbūt klausimas: ar tikrai povandeninė žūklė daro, kaip žurnalistas paklausė, žalą gamtai? Ar daro ją apskritai? Ar ta žala gamtai yra didesnė nei žuvį žvejojant su kabliuku? Mielieji Lietuvos žvejai ir šiaip prijaučiantys šiam hobiui, kaip gali povandeninė žūklė daryti didesnę žalą gamtai nei žūklė su kabliuku, juk tiek žvejojant su kabliuku, tiek su povandeninės žūklės įrankiu yra taisyklės ir jos yra vienodos visiems. Žuvies pagauti su kabliuku ir su povandeninės žūklės įrankiu galima vienodai ir tą nustato mėgėjų žvejybos taisyklių vidaus vandenyse 7 punktas, kuriame aiškiai parašyta, kiek žuvies vienetais galima pasiimti, kiek žuvies svoriu ir kuriuo metu tą galima daryti. Tai jei žvejai gali sugauti 5 kilogramus žuvies ir parsinešti namo, tai kokią didesnę žalą padarys povandenininkas, jei ir parsineš 5 kilogramus žuvies namo. Koks skirtumas, ar ji pagauta su kabliuku, ar su šautuvu? Svarbiausia, kad būtų laikomasi tų taisyklių, o tie kurie jų nesilaiko – bausti ir su tuo sutinka visi sąžiningi Lietuvos povandenininkai. Supraskit juk taisyklės galioja tik tiems, kurie jų laikosi, o brakonieriams jokie apribojimai neįdomūs. Kiekvieną kartą didinant apribojimus povandenininkams – kenčia tik sąžiningi narai. Kodėl toks nusistatymas prieš sąžininguosius? Kodėl formuojama nuomonė, kad visi povandenininkai yra brakonieriai? Juk gyvename teisinėje valstybėje. Tai kur dingo sąžiningumo prezumpcija?
Aš nesu politikas, nemoku politikuoti, aš sąžiningai dirbantis Lietuvos pilietis, mokantis nemenkus mokesčius į Lietuvos biudžetą, perkantis mėgėjiškos žūklės leidimus tiek povandeninei žūklei, tiek ir kitai žūklei, esu labai nusivylęs tuo kas per šiuos metus įvyko LR Aplikos ministerijoje, vadovaujant viceministrui Linui Jonauskui. Mano, kaip piliečio, pažeistos konstitucinės teisės be jokių rimtų argumentų užsiimti mėgiama veikla, nesiskaitoma su mano, kaip piliečio, suteikta teise dalyvauti LR Aplinkos ministerijoje, priimant įvairius keitimus, kurie yra aktualūs ne tik man, bet ir kitiems Lietuvos povandenininkas, kurių mes priskaičiuojame apie 10000 šiuo metu. Esu labai nusivylęs ir laukiu, kas bus tas asmuo, su kuriuo teks vėl sėsti prie stalo ir diskutuoti apie povandeninės žūklės tvarkos keitimą. Labai tikiuosi, kad tai nebus Linas Jonauskas, kadangi dialogo su šiuo politiku nebegali būti po tokių atvirų jo pareiškimų apie norą uždraustį šį žūklės būdą.
Belieka tikėtis, kad naujas LR Aplikos viceministras turės aukštesnę kompetenciją šiam darbui ir neturės kaip Linas Jonauskas išankstinės nuostatos prieš mane ir visus kitus povandeninės žūklės mėgėjus. Jei ne, – vienintelis povandenininkų kelias bus ginti savo teises teisme.
Dainius Kublickas
