2013 m. lapkričio 5-7 dienomis Zarasų P. Širvio progimnazijoje, o lapkričio 11-13 dienomis Daugpilio valstybinėje gimnazijoje vyko projekto „Susitikime prisiminti: Baltijos šalys – pavergtos seserys“ renginiai.
Didžiulio mokinių susidomėjimo sulaukė meninė instaliacija – paroda apie tremtį. Lankydamiesi parodoje mokiniai žiūrėjo vaizdo medžiagą, klausė lietuviškų ir latviškų dainų, apžvelgė informaciją stenduose, atliko užduotis. Projekto vykdytojų pateikta informacija, instrukcijos ir viktorinos klausimai nukreipė moksleivių dėmesį į aktyvų instaliacijos priemonių naudojimą – jie noriai rinko informaciją, tyrinėjo stendus, kuriuose patraukliai ir įvairaus amžiaus vaikams prieinamai pateikta skaudi ir žiauri tremčių istorijos realybė.
Čia vaikai sužinojo ne tik, koks šaltis buvo jurtose, kuriose tremtiniai gyveno, kiek valandų tekdavo mažiems vaikams dirbti per dieną laukuose, bet ir turėjo vizualią galimybę palyginti tai, ką mes visi turime šiandien, kuo skiriasi mūsų gyvenimas ir mūsų pasaulis nuo to, kuriame gyveno iš gimtųjų namų išvyti žmonės. Istorijos mokytoja iš Latvijos pastebėjo: „Tai puiki idėja perteikti šią istorijos pamoką – atskleidžiant ne tik tai, kas buvo baisu, bet ir sugretinant su tuo, ką turime šiandien“.
Stenduose patektos Europos Sąjungos vertybės aktualios kiekvienam, ir galimybė palyginti šiandieną su neteisinga ir skaudžia praeitimi kelia vaikams klausimus, kuriuos jie nagrinėja toliau tiek klasėse su mokytojais, tiek namuose su savo artimiausiais žmonėmis. Kodėl trėmė vaikus? Ką jie pasiėmė su savimi? Apie ką svajojo? Ar tikėjo, kad sugrįš? Į šiuos klausimus projekto eigoje atsakė į svečius atvykę buvę tremtiniai, o taip pat paaiškėjo, kad nemažai moksleivių visose mokyklose turi savų senelių ir močiučių, kurie buvo ištremti, kurie užkalbinti gali ilgai pasakoti apie skriaudas ir netektis, patirtas dėl stalinistinės represijos, per naktį rodyti nuotraukas, prisiminti.
Zarasuose svečiavosi buvę tremtiniai iš Daugpilio ir Zarasų – Anna Turina, Genovefa Kečina, Petras Karla ir Regina Kupšienė. Viena latvė sakė: „Man labai patiko spektaklis šiandien – manau, kad tas liūdesys, kurį jaučiau dabar, priminė man tą liūdesį, kurį jaučiau Sibire“.
Lapkričio 12 dieną zarasiškiai svečiavosi pas projekto partnerius latvius. Čia tęsėsi projektinės veiklos. Daugpilio gimnazijoje svečiavosi buvę tremtiniai Henrika Brogienė, Aldona Bitine, Valentina Liepina, Henriks Čužans ir Janis Ivbrelis.
Projekto renginys Daugpilyje sutapo su labai svarbia latviams švente, netgi dviem šventėm – lapkričio 18 dieną Latvija švenčia savo Nepriklausomybės dieną – tai Latvijos Respublikos paskelbimo diena, kai 1918 m. tautos atstovai paskelbė Latvijos valstybės nepriklausomybę, kurią iš karto teko ginti mūšiuose su vokiečių armija. O lapkričio 11 diena – tai Lačplešio diena. Šventė, kurioje pagerbiami visi kariai, kovoję už Latvijos laisvę, atsirado po 1919 m., kai jaunosios Latvijos armija apgynė Rygą nuo vokiečių ir rusų kariuomenės. Lapkričio 11-osios vakare Daugpilio gatvėmis žygiavo eisena su fakelais ir orkestrais, miesto aikštėje vyko puikus koncertas. O kitą vakarą gimnazijos kiemelyje pagerbdami latviškumą dainas iš latviškų kino filmų dainavo ir gimnazijos mokiniai, ir mokytojai.
Taigi latvių lapkričio istorijos atminimą sustiprino „Baltijos atminties“ projekto veiklos Daugpilio gimnazijoje, kur teatrinės meninės kompozicijos sustimuliuoti prisiminimai, skaudūs ir sunkiai suvokiami išgyvenimai buvo perduoti jaunajai kartą, kad vienos latvės mergaitės pasakyti žodžiai „Jaučiuosi laiminga, nes gyvenu laisvoj šaly ir jokių panašių dalyku čia nėra“ būtų amžinai teisingi.
Projektą organizuoja viešoji įstaiga Savęs pažinimo ir realizavimo studija. Projektą finansuoja Europos Sąjungos programa Europa piliečiams. Projekto svetainė: www.baltijosatmintis.lt.
