Į Ohio valstiją vežami milijonai barelių skalūninių dujų šulinių vanduo iš Pensilvanijos nuotekų gali būti labai radioaktyvus, pasak vyriausybės tyrimo.
Radžio rasta viename mėginyje iš „Marcellus“ skalūnų nuotekų, taip pat vadinamo sūrymu, kuriame Pensilvanijos pareigūnai 2009 metais aptiko 3609 kartus daugiau radioaktyviųjų nei leidžia federalinių saugumo riba geriamajame vandenyje. Tai buvo 300 kartus didesnis nei branduolinio reguliavimo komisijos leidžiamas kiekis į pramoninių nuotekų vandenį.
Gruodžio 2011 m. tyrimus parengė JAV geologijos tarnyba. Jį nustatė, kad „Marcellus“ skalūnų šulinių sūrymas turėjo radioaktyvaus radžio daugiau nei tris kartus nei surenkama iš tradicinių naftos ir dujų gręžinių.
„Tai yra labai, labai didelės koncentracijos radžio, palyginti su kitomis naftos ir dujų išgavimo technologijų sūrymais“, sakė Mark Engle JAV geologijos tyrimų geologas ir ataskaitos bendraautorius.
Valstija uždraudė radioaktyvaus skalūnų smėlio ir nuosėdų esančio Ohajo sąvartynuose. Tačiau, sūrimo skystis gali būti siunčiamas į bet kuri Ohajo 171 aktyvius šalinimo šulinius, nepriklausomai nuo to kiek radžio jame yra. Michael Snee, Ohajo valstijos departamento sveikatos apsaugos nuo radiacijos viršininkas sakė, kad saugiausia vieta sūrymui yra šuliniuose „Injekcijos šuliniai yra beveik puikus sprendimas jų šalinimui“, – sakė Snee.
Tačiau, aplinkosaugos šalininkai sako, kad geologijos tarnybos iškelia bauginančius pranešimus apie teršalų išsiliejimą į paviršių ir požeminį vandenį.
„Tai aliarmas naktį, kad geriau patikrinti Utikos skalūnų medžiagas čia pat Ohajuje“ – sakė Džekas Shaner, Ohajo aplinkos tarybos lobistas.
Shaner ir kiti sakė, kad tyrimas rodo, kad valstybės pareigūnai turėtų pažvelgti kas burbuliuoja iš Ohajo skalūninių šulinių.
Radiacija yra dar viena skalūninių dujų išgavimo technologijos problema, kuriai reikia siūsti milijonus galonų vandens, smėlio ir cheminių medžiagų žemyn į šulinius, kad suardyti skalūnus ir išlaisvinti įstrigusią naftą ir dujas. Tūkstantis „Marcellus“ skalūnų šulinių buvo pragręžta Pensilvanijoje. Iš 12.2 milijonų barelių sūrymo, švirkščiamo į Ohajo šalinimo šulinius pernai, 53 procentai atėjo iš Pensilvanijos ir Vakarų Virdžinijos.
Panašus gręžimo ir hidraulinio laužymo bumo tikimasi ir iš Ohajo valstijos Utikos skalūnų. Engle sakė, kad „Marcellus“ skalūnai sugeria uraną iš uolienų sluoksnyje įstrigusių senovinių druskų. Tuomet skylantis uranas virsta radžiu, kuris nuteka į vandenį. Kadangi šuliniai ir toliau naudojami išgauti naftą ir dujas, Engle sakė sūrymas tampa dar sūresnis ir radioaktyvesnis.
Tyrimo geologijos tarnyba išnagrinėjo „Marcellus“ skalūnų sūrymo 52 mėginius surinktus iš šulinių Niujorke ir Pensilvanijoje nuo 2009 iki 2011 metų. 37 mėginiuose nuo radžio-226 ir radžio-228 radioaktyvumas buvo mažiausiai 242 kartų didesnis už geriamojo vandens norma ir ne mažiau kaip 20 kartus didesnis nei pramonės leidžiama norma.
Įskaitytas ir mėginys paimtas gruodžio 21 2009m. Tiogos apskrityje, Pensilvanijoje, kuriame radiacijos lygis 3609 kartų viršyjo geriamojo vandens standartą ir buvo 300 kartų didesnis nei leidžiama pramonei.
JAV geologijos tarnyba Ohajaus biuras nori ištirti radžio ir kitus chemikalus esančius Utikos sūryme. „Mes norime suprasti šiuos natūralios formacijos skysčius, kas buvo žemėje prieš ir po gręžimo atsiradimo“ – sakė Ralph Haefner požeminio vandens tyrimų viršininkas.
Snee sakė, nėra reikalo tirti Utikos sūrymo, nes jo manymu šalinimo šuliniai yra saugūs. Jis sakė, kad skalūnų atliekos vežamo į sąvartynus kelia didesnę grėsmę požeminiam vandeniui.
Gegužės mėnesį sveikatos apsaugos departamentas sakė „American Landfill“ įmonei esančiai Stark apylinkėje, kad dviejų sunkvežimių atliekos smėlio iš Greene apylinkės, Pensilvanijoje šulinių turi eiti į pavojingų atliekų sąvartyną.
Reikalingi laboratoriniai tyrimai parodė, radžio lygis 36 kartų didesnis nei leidžia valstybės saugumo standartai. Kai kurie kritikai nerimauja, kad Ohajo savivaldybės purkš skalūnų sūrymu kelius tirdyti žiemos ledus. Nėra jokių draudimų draužiančių jas naudoti Ohajo keliuose.
Miestai, miesteliai ir kiti dabar purškia sūrymu iš įprastinių naftos ir dujų gręžinių. Tačiau valstybės pareigūnai nuolat sako grežimo įmonėms išgabenti skalūnines nuotekas į šalinimo šulinius.