Bolonija vadinama mokslo miestu, kadangi joje veikia vienas seniausių pasaulio universitetų. Šis universitetas iki šiol vadinamas Bolonijos universitetu, jis įkurtas XI a. pabaigoje, tiksli įkūrimo data, pasak Ispanijos istorikų - 1088 metai. Taigi šis universitetas veikia jau 924 metus. Tai gana įspūdingas skaičius, ypač, kai prisimename, kad neseniai šventėme Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį.
Kadaise šioje žinių tvirtovėje studijavo Dantė, Petraška, Tomas Beketas, Romos popiežius Nikolajus V, Erazmas Roterdamietis, Kopernikas ir daugelis kitų. Čia taip pat išsilavinimo siekė ir buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų atžalos. Tad ilgus šimtmečius šis universitetas yra ne tik miesto meno ir kultūros, tačiau ir žinių trokštančio jaunimo traukos centras. Šiuo metu universitete mokosi apie 100 000 studentų.
Būtent dėl šių priežasčių 1999 m. čia pasirašyta garsioji Bolonijos deklaracija, kuri skirta tarptautinei aukštojo mokslo integracijai. Prasidėjęs Bolonijos procesas vyksta iki šiol: rengiami aukštos kvalifikacijos specialistai Europos darbo rinkai, skatinamas dėstytojų ir studentų mobilumas, aukštojo mokslo sistema darosi skaidresnė ir lankstesnė.
Šiandien galima rasti Bolonijos atspindžių Lietuvoje. Iliustratyvus pavyzdys - Mykolo Romerio universiteto Garbės daktaro regalijų įteikimas Bolonijos universiteto rektoriui prof. dr. Ivano Dionigi. Šis įvykis parodo, kad seniausias pasaulio universitetas ieško konstruktyvaus dialogo ne tik su ilgaamžiais, bet ir su jaunais universitetais, savo veikla dažnai pranokstančiais pastarųjų pasiekimus.
