Bemiegės naktys, perpildyta dienotvarkė, laiko stygius ir nuolatinis stresas – tai nuolatiniai abiturientų palydovai. Anot mūsų kalbintų specialistų, tokia įtampa paveikia ne tik fizinę, bet ir psichologinę moksleivių sveikatą. Tad ko reikėtų imtis, norint išlikti sveikiems prieš egzaminus?
Apsiriboja greitais užkandžiais
Kauno Technologijos universiteto (KTU) gimnazijos abiturientė Eglė Benkunskytė pripažino, kad dėl užimtos dienotvarkės sunku rasti laiko sveikai pasimaitinti.
„Dažnai valgau tai, kas papuola po ranka, nes nėra laiko sočiai papietauti, todėl dažnai jaučiuosi pavargusi, neturiu jėgų mokytis“ , – teigė abiturientė.
Dažnai valgau tai, kas papuola po ranka, nes nėra laiko sočiai papietauti, todėl dažnai jaučiuosi pavargusi, neturiu jėgų mokytis.
Išbalansuotos mitybos poveikį organizmui pajautė ir Kauno Maironio universitetinės gimnazijos (KMUG) abiturientė Greta Butkevičiūtė.
„Dažnai tenka atsisakyti šilto bei naudingų medžiagų pilno maisto, nes tiesiog pritrūksta laiko papietauti, dėl šios priežasties dienos pabaigoje kartais darosi silpna, svaigsta galva“ , – pasakojo Greta.
Miegui nebelieka laiko
Išsekusį organizmą alina ir prastas miego rėžimas. KMUG abiturientė Kristina Kazakevičiūtė teigia, kad besiruošdama egzaminams dažnai paaukoja kelias miego valandas.
„Po bemiegės nakties rytą jaučiuosi neišsimiegojusi ir išsiblaškiusi. Pasitaiko Kartais dėl nuovargio negaliu užmigti ir sekantį vakarą, nors jaučiuosi išsekusi“, – teigė kaunietė.
Nukenčia regėjimas
Kristina taip pat pripažino, kad darbas prie kompiuterio ir skaitymas prieblandoje paveikė jos regą. Abiturientę gąsdina tai, kad ši problema ilgalaikė, po egzaminų ji nepranyks ir suprastėjusi rega gali varginti ir ateityje.
„Anksčiau niekada nesiskundžiau prastu regėjimu, tačiau intensyvus mokymasis turėjo įtakos. Besimokydama darau pertraukas, stengiuosi atlikti bent kelis akių pratimus, tikiuosi, kad problema išsispręs“, – pasakojo gimnazistė.
Suabejoja savo gabumais
Abiturientės pripažino, kad visos minėtos problemos kenkia ne tik fizinei, bet ir psichologinei savijautai. Nuovargis neleidžia įsisavinti informacijos, darosi sunku susikoncentruoti. Pasak kalbintų moksleivių, visa tai neleidžia rimtai dirbti, pradedama abejoti savo gebėjimais, dingsta noras mokytis.
Nuovargis neleidžia įsisavinti informacijos, darosi sunku susikoncentruoti.
KMUG psichologė Irma Palaimaitė pripažįsta, kad daugelis abiturientų patiria stresą, dėl to pradeda nepasitikėti savo jėgomis, dažnai save nuvertina. Tačiau psichologė pataria neleisti šioms mintims jūsų paveikti ir į viską žvelgti pozityviai.
„Neleiskite negatyvioms mintims jūsų užvaldyti, o pajutus, kad pradedama abejoti savo galimybėmis reikėtų pasakyti sau: aš darau viską, kad tinkamai pasiruoščiau egzaminams, man pasiseks. Taip pat reikėtų išeiti pasivaikščioti, pabūti su draugais, artimaisiais. Atsipalaiduosite ir atrasite jėgų mokymuisi“, – rekomenduoja I. Palaimaitė.
Į pagalbą – artimieji
Psichologė teigia, kad itin svarbus yra tėvų palaikymas. Jie turėtų nestokoti supratingumo.
„Abiturientų tėvai pirmiausia turėtų netrukdyti. Kai vaikas ruošiasi egzaminams, suteikti visas sąlygas, neapkrauti papildomais darbais, per daug nespausti, o visapusiškai palaikyti, ypač užėjus sunkioms minutėms. Svarbu, kad vaikai jaustų, jog yra ir bus mylimi, kad ir kaip išlaikys egzaminus. Kita vertus, reikėtų šiek tiek pakontroliuoti vaikus, ar laikosi dienos režimo, nepersidirba, tinkamai valgo“, – pasakojo psichologė.
Abiturientų tėvai pirmiausia turėtų netrukdyti. Kai vaikas ruošiasi egzaminams, suteikti visas sąlygas, neapkrauti papildomais darbais, per daug nespausti.
Svarbu nepamiršti vitaminų
Šeimos gydytoja Neringa Girdžiuvienė siūlo vartoti būtinus mūsų organizmui vitaminus, kurie padeda jaustis žvaliau, energingiau.
„Reikėtų valgyti daugiau vaisių bei daržovių. Nervinei sistemai itin svarbūs B grupės vitaminai. Jų trūkstant, greičiau pavargstama, darosi sunku susikaupti. Šių vitaminų gausu grikių, ryžių kruopose, stambiai maltuose miltuose, daugelyje daržovių, kiaušiniuose. Normaliam nervų sistemos darbui reikalingi ir antioksidantai, kurių yra citrusiniuose vaisiuose, erškėtrožėse, uogose, raudonuosiuose pipiruose. Taip pat stenkitės pasisavinti vitamino E, kurio yra jūros žuvyje, kukurūzų bei alyvų aliejuje. Nervų sistemą saugo ir magnis, jo gausu petražolėse, krapuose, uogose“, – žiniomis dalijosi N. Girdžiuvienė.
Gydytoja teigiamai vertina maisto papildus, kurių poveikis organizmui panašus, tačiau ne toks greitas.
„Egzaminų periodu gali būti naudingi ir maisto papildai, tačiau jie turėtų būti derinami su tinkama mityba. Svarbu nepamiršti, kad jų poveikis būna po kelių vartojimo mėnesių, todėl išgėrus keletą dienų prieš egzaminus stebuklų tikėtis neverta“, – patarė šeimos gydytoja.
Negalima pamiršti poilsio
Tačiau sveikos mitybos nepakanka, pasak medikės, svarbu besimokant daryti pertraukas, jų metu pamiegoti. Tokiu būdu ne tik pailsima, bet ir sukaupta informacija susikoncentruoja, o norint atrasti jėgų nereikėtų griebtis kavos ar energetinių gėrimų.
„Laikantis poilsio – darbo režimo, taisyklingos mitybos, mūsų organizmas gaus reikalingas medžiagas, nepervargs, nenusilps imuninė sistema, patirsite mažesnį stresą. Taip pat svarbu nepalikti mokymosi paskutinei dienai ar nakčiai, prieš atsiskaitymus. Rekomenduojama tik peržvelgti konspektus ir gerai išsimiegoti. O norint atgauti energiją nereikėtų naudoti gėrimų, kuriuose gausu kofeino. Šie produktai išstumia naudingus mineralus iš organizmo, to pasekoje atsiranda galvos skausmai, svaigimai, taip pat vertėtų atsisakyti alkoholio, cigarečių ar cukraus, nes tai tik susilpnina savijautą“ , – pasakojo šeimos gydytoja.
N.Girdžiuvienė pataria vengti raminamųjų vaistų, juos rekomenduoja pakeisti natūraliais produktais.
„Vaistiniai preparatai gali turėti ir neigiamą poveiki, sunkinti koncentracija, pabloginti atminti, sulėtinti reakcija. Prieš egzaminus tikrai nepatarčiau jų vartoti. Jei jaučiamas labai didelis stresas, galima išgerti melisų arbatos, ar panaudoti augaliniu, homeopatinių preparatų“, – rekomendavo gydytoja Neringa.
Regėjimą pagerinkite savarankiškai
Regos sutrikimimus taip pat galite gydyti ir namuose, medikė primena, kad norint pagerinti regėjimą reikėtų atkreipti dėmesį į mitybą.
„Akis galima pastiprinti valgant šviežius vaisius bei daržoves, tinkamiausios – morkos, brokoliai, mėlynės. Taip pat galima naudoti maisto papildus skirtus akims, kurių sudėtyje yra liuteino, reikėtų priminti, kad kaip ir kitus papildus, juos reikėtų naudoti ilgesnį laiką. Atsiradus perštėjimui, sausumo pojūčiui rekomenduojama naudoti dirbtines ašaras“, – patarė šeimos gydytoja.
Užmerkite vieną akį ir plačiai atmerkite kitą, po to – atvirkščiai.
Taip pat svarbu atrasti laiko akių pratimams, juos ypač naudinga atlikti vakare po mokslų ir darbų.
„Užmerkite vieną akį ir plačiai atmerkite kitą, po to – atvirkščiai. Pratimą kartoti dešimt kartų. Po to pabūkite keletą sekundžių užsimerkę ir atpalaidavę akių raumenis. Taip pat galite nejudindami galvos lėtai sukti akių vyzdžius ratu tai į vieną, tai į kitą pusę. Po visų pratimų pabūkite apie 30 s. užsimerkus, o tada galima grįžti prie darbo. Pratimus kartokite po keletą kartų per dieną ir darykite juos 2-3 min.“, – patarimų abiturientams negailėjo gydytoja.
