KELIAUKIME KARTU
Dirbdama gyvūnų globos namuose suvokiau, kad pasaulyje yra daug daugiau gerų žmonių, nei maniau iki šiol, bet supratau ir tai, kad kuo toliau, tuo daugiau yra žmonių vertinančių tik materialinę naudą. Tikriausiai dėl sunkių gyvenimo sąlygų vis dažniau džiaugiamės priedu prie algos ar nauja sofa ir vis mažiau įvertiname nematerialius dalykus, pavyzdžiui, turiningai praleistą dieną, gražų gamtovaizdį ar ištikimą šuns draugystę…
Prieglaudose trūksta vietų be namų likusiems globotiniams. Ir didžioji dalis jų čia patenka šeimininkams emigruojant į užsienį. Galime keikti Seimą už tai, kad tiek daug žmonių yra priversti išvykti, tačiau palikti be globos augintiniai yra tik pačių šeimininkų neatsakingumo klausimas. Atiduoti savo augintinį į prieglaudą, numarinti, išmesti į gatvę daugeliui yra toks pat lengvas pasirinkimas, kaip atsikratyti sena, prie interjero nebetinkančia, spinta. Išvykstu į užsienį, vadinasi, pasiimu porą labiausiai reikalingų batų, megztinį, pasą, dar keletą niekučių, o kitką galiu išmesti. Taip pat ir savo geriausią draugą, kuris nebetelpa į lagaminą. Kuriu naują gyvenimą, seniems daiktams jame nebėra vietos. O ar daugelis pagalvoja, kas atsisveikinimo metu dedasi to „seno daikto“ širdyje? Iš vis, ar visi suprantam, kad jis apskritai turi širdį, jausmus, kad jam skauda, jis ilgisi…
Mes visada prašome šeimininko, kad jis pats nuvestų savo šunelį į voljerą. Paliktas tiesiog prieglaudos kieme jis kelias dienas, kartais savaites, budi prie vartų, tikėdamasis pasprukti ir lėkti ieškoti žmogaus, kuris jį čia ir atvedė. O paties šeimininko voljere paliktas šuo netgi iš pasivaikščiojimo pievose skuba atgal. O jei šeimininkas grįš kaip tik tuomet, kai jis yra išėjęs pasivaikščioti. Pievose jo gali nesurasti. Jis, kvailytis, skubiai atlieka tai, ko buvo išvestas, ir skuba atgal naiviai tikėdamasis, kad šeimininkas persigalvojo arba tiesiog pajuokavo. Netgi pačiu baisiausiu būdu paliktas šuo ilgiau ar trumpiau vis tiek laukia savojo žmogaus. Ir jam nusispjauti, kas tu - firmos direktorius ar bedarbis, proto bokštas ar paskutinis mulkis – priimk jį į šeimą ir jis mylės tave labiau, nei patį save. Ir tik retas iš tiesų yra vertas šitokio atsidavimo.
Išsivežti savo gyvūną drauge yra įmanoma!
Šiandien noriu pakalbėti tik apie tuos beglobius, kurie yra išmetami laukan dėl emigracijos. Žinom, kad didžioji dalis taip pasielgia iš neatsakingumo, nesuvokimo ir žiaurumo gyvo padaro atžvilgiu. Tačiau visgi yra dalis žmonių, kurie paprasčiausiai nežino, jog gyvūną išsivežti į užsienį yra įmanoma. Kadangi pati tvarkiau savo šuns dokumentus kelionei į užsienį, pasidalinsiu savo sukaupta informacija su jumis. Yra keturi pagrindiniai reikalavimai vykstant į bet kurią užsienio šalį:
1. Gyvūnas turi būti identifikuotas, tai yra, turi turėti mokročipą, atitinkantį ES reikalavimus. O Lietuvoje, visose veterinarijos gydyklose, implantuojami mikročipai šiuos standartus atitinka.
2. Gyvūnas turi turėti ES nustatyto pavyzdžio „Gyvūno augintinio pasą“ (jis yra mėlynos spalvos ir turi unikalų numerį). Toks pasas išduodamas tik identifikuotam gyvūnui.
3. Visi vyresni nei 3 mėn. amžiaus gyvūnai (šunys ir katės) turi būti paskiepyti nuo pasiutligės ir kitų virusinių ligų. Skiepus turi atlikti licenciją turintis veterinarijos gydytojas ir apie tai padaryti įrašą „Gyvūno augintinio pase“.
4. Prieš kelionę veterinarijos gydytojas turi patikrinti gyvūno sveikatą ir užfiksuoti „Gyvūno augintinio pase“.
Ir štai, įvykdę šiuos keturis reikalavimus, galite sėkmingai keliauti beveik į visas Europos Sąjungos šalis! Tiesa, jei norite vykti į Didžiąją Britaniją, Airiją, Švediją, Norvegiją, Suomiją arba Daniją, po skiepo turi praeiti ne mažiau, nei 21diena. Todėl negaiškite iki paskutinės minutės, viską tvarkykitės laiku. Ir dar vykstant į šias šalis likus ne mažiau nei 24 valandoms, bet ne daugiau nei 120 valandų iki kelionės, veterinarijos gydytojas turi suduoti gyvūnui vaistus nuo helmitų, turinčius savo sudėtyje parazikvantelį. Tai gydytojas būtinai turi įrašyti į „Gyvūno augintinio pasą“. PATARIMAS: vykdami į Norvegiją turėkite su savimi šių vaistų ir suduokite jų per 7 dienas nuo atvykimo į šią šalį momento.
Keliaujant į JAV ar Kanadą būtina įvykdyti tuos pačius keturis reikalavimus ir vykti su augintiniu galima tik praėjus 30 dienų po gyvūno paskiepijimo. Vykstant į Jungtines Valstijas bei Kanadą taip pat būtinas valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išduodamas sertifikatas kelionei. Norėdami gauti visą reikiamą informaciją apie šį sertifikatą, kreipkitės į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą numeriu (8 5) 240 4361
PATARIMAS: Nerekomenduoju kelionės į JAV ar Kanadą planuoti tranzitu per D. Britaniją, Airiją arba Švediją, dėl papildomų veterinarijos reikalavimų taikomų, į šias šalis įvežamiems gyvūnams.
Į Rusiją, Baltarusiją ar Kazachstaną galima vežtis ne daugiau, nei du augintinius, kurie taip pat yra sutvarkyti pagal pagrindinius visom šalim taikomus reikalavimus. Gyvūnai turi būti vežami ne komerciniams tikslams. Jeigu vienas savininkas veža daugiau nei du augintinius arba veža juos komerciniams tikslams, papildomai turi būti gautas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sertifikatas.
Norėdami vykti į mano nepaminėtas šalis, informacijos teiraukitės savo veterinarijos gydytojo.
Jeigu planuojate vykti savo automobiliu, sutvarkykite reikiamus dokumentus, sėskite į automobilį ir geros kelionės!
Jeigu visgi ketinate keliauti lėktuvu, traukiniu, laivu ar autobusu, sužinokite reikalavimus, kuriuos taiko vežėjai. Aš savo ruožtu pasidomėjau, kokios yra sąlygos norint augintinį gabenti lėktuvu. Gyvūnus skraidina tik Air Baltic oro linijų bendrovė. Nusipirkę kelionės bilietą, susisiekite su šia bendrove mokamu trumpuoju numeriu 1825 ir informuokite, kad vykstate drauge su augintinių. Tai, žinoma, kainuos papildomai. Taip pat jūsų keturkojis draugiukas kelionės metu turi turėti jo dydį atitinkantį permatomą narvą. Deja, į Didžiąją Britaniją, Airiją, Jungtinius Arabų Emiratus bei Diuseldorfą gyvūnų negabena net ir ši bendrovė, tačiau ji jums siūlo išeitį: galite apsilankyti jų internetinėje svetainėje www.airbaltic.lt ir išsirinkti krovinių gabenimo kompaniją, kuri nugabentų jūsų augintinį į šias šalis.
Norintys vykti į Daniją ratuota transporto priemone, gali rinktis bendrovę "Express trip" (www.expresstrip.lt), nes jie tikrai priima ketukojus pakeleivius.
Kelionė jūsų geriausiam draugui ko gero sukels didžiulį stresą, tačiau jokiu būdu nesumąstykite savo šuneliui ar katinėliui suleisti narkozės. Jis gali nugaišti. Geriau duokite jam šiek tiek raminančių tablečių, tačiau dėl to pasitarkite su veterinarijos gydytoju.
Visgi nepaisant to, kad kelionė jūsų augintiniui gali būti tikras išbandymas, stresas, patirtas kelionės metu, bet kuriuo atveju yra mažesnis už skausmą, kurį šeimininkas sukelia jį palikdamas. Mes gi kalbame apie šeimos narį. Tai ne baldas, ne mašina, ne rūbas – tai gyva būtybė, šilta širdis, plakanti prie mūsų kojų. Jeigu įsileidome jį į savo gyvenimą, supraskime, kad esame atsakingi už jį iki paskutinio jo atodūsio. Taip, šie santykiai, kaip ir visi kiti, turi savo kainą: išlaidos, kantrybė, laikas… ir tik tas, kuris suvokia, jog ant kitos svarstyklių pusės yra neįkainojami moraliniai dalykai, turi teisę tapti šeimininku. Nes kas daugiau, jeigu ne šuo kasdien išves tave pasivaikščioti? Sakot, tai minusas? Pažiūrėkit į tai iš kitos pusės: jeigu ne jis, jūs galit pražiopsoti pačią lietingiausią dieną. O juk kaip gražu, kai lyja didžiuliais lašais. Galite nepamatyti paties gražiausio saulėtekio. Galite praleisti galimybę įbristi į pačią giliausią pusnį arba išgirsti pačią gražiausią paukščiuko giesmę. Bet svarbiausia, jūs galite praleisti galimybę būti mylimi neblėstančia ir besąlygiška meile…
Simona Šakinytė „Linksmosios pėdutės“
www.linksmosiospedutes.lt
