Europinio studijų kredito diegimas Lietuvos aukštojo mokslo institucijose nėra visiška naujovė, teigia projekto, ruošiančio nacionalinę Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) koncepciją ekspertas, Vilniaus dailės akademijos (VDA) prorektorius strateginei veiklai doc. dr. Saulius Vengris. Ši sistema vienokiu ar kitokiu pavidalu Lietuvoje jau egzistuoja – skiriasi supratimas, požiūris, kokybė.
Nevienodėjam, bet derame
Kita vertus, docentas pastebi, jog stengiantis sukurti vieningą Europos aukštojo mokslo erdvę, visą laiką vyksta tam tikra diskusija, kuri susijusi su dviem priešpriešomis. „Atsiranda noras unifikuoti visą Europos aukštąjį mokslą. Iš kitos pusės, matoma tendencija išlaikyti savo originalumą, privalumus, specifiką – lieka noras, kad Europos aukštasis mokslas nebūtų kaip koks miesto miegamasis rajonas, - įsitikinęs projekto ekspertas. – Pavyzdžiui, visi atvykę į Vilnių kažkodėl eina apžiūrėti ne Karoliniškių ar Pašilaičių, o Senamiesčio. Todėl, kad Senamiestis skirias nuo kitų, yra kitoks.“
VDA prorektoriaus nuomone, taip šie du dalykai nuolat ir yra prieštaroje. Europos Komisija laikosi pozicijos ne reikalauti, o tik rekomenduoti. Tad, pabrėžia ekspertas, ECTS ir nereikia absoliutizuoti – juk čia ne tas atvejis, kad būtų galima liniuote sulyginti. Bolonijos procesas, kuris ir „įkvėpė“ tokias švietimo reformas, nieko nereikalauja. Jis prašo tiesiog susiderinti. Europai svarbiausia – atvira diskusija ir veiksmų koordinavimas vieningo tikslo link.
O vienu tokių tikslų gali, turi būti ir yra studentų mobilumas po visas šalis, kurios šią sistemą pripažįsta. Studentams labai svarbu, kad jie lengvai, be ypatingų problemų galėtų studijuoti vienoje ar kitoje aukštojoje mokykloje, pasimokę vieno tipo aukštojoje mokykloje grįžtų į kitos šalies aukštąją mokyklą be ypatingų biurokratinių trukdžių. Arba jei studentas baigia mokslus Anglijoje, būtina, kad tai, ką jis įgyja, būtų suderinta ir pasiderinta.
Prorektorius sutinka, kad šiuo atveju VDA yra kiek kitokioje pozicijoje nei kitos aukštosios mokyklos Lietuvoje. Ji – tik viena specializuota mokykla. Todėl neturi su kuo derintis ir į ką lygiuotis čia, o reikia nuolat bendradarbiauti su užsienyje esančiais kolegomis. Taigi pirma prieštara, anot eksperto, įveikiama gana paprastai. O tai, savo ruožtu, skatina gana didelį mobilumą ir būtinybę naudotis būtent šiuo diegiamos sistemos privalumu.
Vargas dėl kokybės
Doc. dr. S. Vengris įsitikinęs, kad šiuo metu labiausiai skiriasi kiekvienos aukštosios mokyklos galimybės ir turima informacija. Projektas „Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų programų metodikos kūrimas bei diegimas“ turės būti įrankiu ir padėti susidėlioti taškus ant „i“.
Būtina išsiaiškinti, kokiu būdu ir ką studentas pasieks. Ateina tas laikas, kai tampa gerokai per mažai tik nurodyti temas ir kurso pavadinimus – kalba jau eina apie siekinius. Kurso pavadinimai gali būti tokie patys, o lygis juose gerokai skirtis – jau laikas, kad nesiskirtų. Projekto ekspertas sutinka, jog informuotumas bei viešumas vargina, bet jis neišvengiamai kelia studijų kokybę.
Taigi Europinis studijų kreditas keičiasi ne tik kiekybiškai – jo diegimas pagerins studijų kokybę iš esmės. VDA prorektorius įsitikinęs – visi tiesiog bus geriau informuoti: studentai – apie tai, ką jie įgys, dėstytojai – apie tai, ką suteiks ir kokį specialistą išleis.
Andriaus Ufarto / BFL nuotr.
