Visos nuotraukos fotografuotos Rogaland apskrityje, Brynes mieste. Nacionalinė Norvegijos dienos – Gegužės 17 d. – šventė.
Norvegijos Nacionalinė Diena (Norges Nasjonaldag) – graži šeimų šventė. Norvegijos Nacionalinė diena švenčiama Gegužės 17 d., nes būtent tą dieną 1814 m. Norvegija gavo savo Konstituciją, vadinamą „grunnloven“: buvo galutinai susitarta dėl jos punktų, ji buvo pasirašyta.
Šių metų Gegužės 17 d. yra ypatinga tuo, jog tai jau 200 – osios norvegų Konstitucijos metinės. Norvegai iš tiesų šaunuoliai ir savo Nacionalinę dieną pamini gausiai susirinkę šeimomis. Dažniausiai ryte – kai kur 9 val., kai kur apie 10 val. – vyksta vaikų „traukinio“, vadinamojo „barnatog“ eitynės.
Paskui visa šeima eina kur nors su vaikais pasivaikščioti, pasibūti, pažaisti ir papietauti. Apie trečią valandą dienos vyksta paauglių, baigiančių mokyklą „traukinys“, vadinamasis „russetog“. Ir galiausiai, apie 16 val., vyksta paskutinės žmonių „traukinio“, vadinamojo „folketog“, eitynės. Įvairių tipų „traukinių“ eitynėse gausu dalyvių. Jie eina nustatytu maršrutu, o žiūrovai juos stebi išsirikiavę gatvių šalikelėse. „Traukinių“ eitinės vyksta visose 19 Norvegijos apygardų, kiekvienoje savivaldybėje, vadinamojoje komunoje.
Antrojo Pasaulinio karo metu buvo draudžiama dalyvauti Gegužės 17-osios „traukinių“ eitynėse ir dėvėti drabužius, kuriuose atsikartotų norvegų vėliavos spalvų deriniai: raudona, mėlyna ir balta. Dėl to, po išsivadavimo, kuris įvyko 1945 m. gegužės 8 d., norvegų vėliava tapo ypač stipriu simboliu, simbolizuojančiu Norvegijos laisvę.
Įdomu yra tai, jog Gegužės 17 d. tiek „traukinio“ eitynių dalyviai, tiek žiūrovai vilki įstabius Nacionalinius norvegų apdarus, vadinamuosius „bunad“. Kiekvienas regionas turi savo tipo „bunad“, kuris yra siuvamas iš atitinkamos medžiagos, puošiamas atitinkamais ornamentais bei gausiai sidabru, papildomas ištaigingais aksesuarais: sidabru siuvinėtu diržu, puošnia „mini“ rankine. „Bunad“ – tai itin brangus ir iškilmingas rūbas, dažniausiai dėvimas per Gegužės 17 d., tai pat per kokias nors ypatingas šeimos iškilmes: krikštynas, konfirmaciją, vestuves, jubiliejus ar kitus svarbius pokylius.
Moterų „bunad“ puošiami sidabru. Kuo daugiu sidabro, tuo „bunad“ brangesnis ir prabangesnis. Kiek pigesnis „bunad“ variantas – „folkedrakt“, vadinamasis liaudiškas apdaras. Šis pigesnis, nes yra kuklesnis, su mažiau sidabro. „Bunad“ dėvi tiek vyrai, tiek moterys, tiek jų vaikai: ne tik ūgtelėję, bet ir kūdikiai. Vyrų „bunad“ taip pat labai įspūdingi: jie segi liemenes, mūvi kapri kelnes ir storas raštuotas vilnones kojines. Tiek moterys, tiek vyrai avi specialiais prie „bunad“ tinkamais batelias su sagtimis. Iš tiesų Gegužės 17 d. užsukus į kavinukę pavalgyti pietų, gali pasijusti lyg būtum pasakų kino filme arba pats dalyvautum padavime. Nepaprastai gražus reginys. Beje, „bunad“ jaunimas gauna (jei pareiškia norą) ruošdamasis bažnytinei konfirmacijai, vadinamajai „konfirmasjon“, būdamas 14 – 15 m.
„Bunad“ siuvamas taip, kad, pavyzdžiui, mergina jį galėtų pasiplatinį, kai pastambės, ir dėvėti toliau. Dažniausiai per gyvenimą naudojamas vienas ir tas pats „bunad“ (nebent dėl pasikeitusio svorio nebūtų galima jo praplatinti, tuomet siuvamas kitas). Vaikinams konfirmacijai taip pat iš prncipo siūlomas vyriškas „bunad“, bet šie retai jį renkasi, nes būna dar ne visai susiformavę ir užaugę. Vyrai „bunad“ dažniausiai perkasi patys jau suaugę, kai tikrai to nori. Iš tiesų Norvegijos Nacionalinė diena labai graži šeimų šventė. Norvegai pasipuošia savo tautiniais apdarais ir išeina masiškai į gatves: ir save parodyti, ir į kitus pažiūrėti. Dalyvauti „folketog“ – žmonių „traukinyje“ yra garbės ir prestižo reikalas. Savivaldybės, siekdamos kuo geresnės užsieniečių integracijos, kviečia jų atstovus prisijungti ir isilieti į „traukinio“ eitynes. Šią gražią akciją – kviestis imigrantus kartu švęsti Nacionalinės dienos, vertinu kaip socialinę akciją. Norvegai mėgsta burti žmones ir trokšta, kad visi jų šalyje jaustųsi gerai.
