Vėlyvą šeštadienio popietę, grįždamas namo iš parko, pamačiau suvargusį žmogų. Jis sėdėjo vienas ant suoliuko prie pat Vilniaus širdies – Katedros aikštės. Pažvelgęs į žmogų, pastebėjau, kad jis labai liūdnas. Supratau, jis – benamis, prašantis pinigų iš praeivių. Vieni praeiviai davė jam keletą monetų, kiti – nekreipė nė menkiausio dėmesio. Visi skubėjo ir lėkė, nes minėtas šeštadienis buvo šventinis – prieš pat Velykas. Liūdna, tačiau, tarp mūsų yra žmonių, kurie neturi šeimų, namų, nieko, kas suteiktų ramybę, šilumą ir meilę.
Tie žmonės gyvena gatvėse ir jaučiasi labai vieniši. Nors pagal Lietuvoje galiojančias nuostatas ir įstatymus duoti pinigus gatvėje prašančiajam yra nelegalu, tačiau kiekviename slypintis žmogiškumas neleidžia nematyti ir ignoruoti benamių problemos.
Tie žmonės gyvena gatvėse ir jaučiasi labai vieniši. Nors pagal Lietuvoje galiojančias nuostatas ir įstatymus duoti pinigus gatvėje prašančiajam yra nelegalu, tačiau kiekviename slypintis žmogiškumas neleidžia nematyti ir ignoruoti benamių problemos. Jie yra mūsų visuomenės dalis ir jiems reikia mūsų pagalbos.
Pagal statistinius šių metų duomenis, nustatyta, kad Lietuvoje yra oficialiai įregistruota 1000 benamių. Didžioji dalis benamių gyvena sostinėje ir kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Vilniuje šiuo metu gatvėse gyvena apie 300, Kaune ir Klaipėdoje po 200 žmonių. Ženkliai mažiau benamių yra mažuose miesteliuose.
Deja, tai tik statistiniai duomenys, tuo tarpu realiame gyvenime benamių yra ženkliai daugiau. Jų registracija yra netiksli. Ją apsunkina tai, kad benamių buvimo vietą sunku nustatyti, kartais šie žmonės apsigyvena miškuose, giriose, savartynuose.
Straipsnio autorius pasidomėjo ar įmanoma sužinoti bent apytikslį benamių žmonių kiekį Vilniuje? Centro „Caritas“ direktorės teigimu, sunku nustatyti tikslų benamių kiekį Vilniuje.
"Mūsų centre yra ribotas kiekis gyvenimui skirtų vietų, todėl stengiamės bent apytiksliai sužinoti jų kiekį. Savo centro patalpose benamių galime apgyvendinti nedaug, nes didžioji dalis benamių nesiregistruoja, gyvena miškuose, tad apie jų egzistavimą nėra jokių patikimų žinių“, – sako direktorė.
Mes nuolat mintyse klausiame, kodėl žmonės pasirenka tokį destruktyvų ir varganą gyvenimo kelią. Apklausos ir tyrimai rodo, kad priežasčių yra begalė, dažniausiai žmonės pasuka tokiu keliu ir nesugeba atsitiesti patyrę kelias sunkias nesėkmes. Prie
pagrindinių priežasčių priskiriamos finansinės problemos, ilgalaikės ligos, smurtas šeimoje, bedarbystė. Lankantis centre “Caritas” pasidomėta, kokios populiariausios benamystės priežastys. Direktorė, tarp populiariausių priežasčių nurodė jau anksčiau minėtas problemas – alkoholizmas ir socialinės problemos, kuomet tėvai nesugeba prisitaikyti prie įprastų socialinių gyvenimo normų.
Benamius visokeriopai remia valdžios institucijos. Jie aprūpinami laikinais būstais, kuriuose gauna pastogę ir valgį.
Viena tokio tipo prieglauda yra įsteigta Vilniaus mieste.Ją įsteigė tarptautinė katalikiška organizacija „Caritas“. Ši organizacija aprūpina benamius maistu, drabužiais, gyvenamuoju būstu. Tačiau pagrindinė „Caritas“ misija yra įtraukti benamius į visuomenę ir padėti jiems tapti pilnaverčiais visuomenės nariais. Taip pat centro darbuotojai stengiasi aprūpinti ne tik gyvybiškais svarbiu maistu bei pastoge, tačiau svarbiausia – išmokyti ar sugąžinti jiems tikėjimą, kad jie vėl gali tapti pilnaverčiais ir aktyviais visuomenės nariais. Centre organizuojami įvairūs projektai, kurių metu benamiams suteikiama galimybė užsidirbti parduodant savo pačių rankomis pagamintais kūriniais.
Tyrimo metu buvo pasikalbėta su minėtos organizacijos direktore. Ji parodė keletą vazų, kurias pagamino jos vadovaujamame centre laikinai pastogę suradę žmonės. Pardavę jas, benamiai užsidirba pinigų. Tokiu būdu prasideda sveikimo procesas ir pamažu jie supranta, kad yra kitų, garbingesnių būdų, kaip užsidirbti pinigų. Tyrėjas pasidomėjo, ar „Caritas“ organizacija bendradarbiauja su kitomis organizacijomis, ar sulaukia kitų paramos.
„Musų centre savanoriauja daug žmonių iš užsienio ir iš Lietuvos. Kai kurie žmonės atvažiuoja padėti iš tolimų pasaulio šalių. Mes labai džiaugiamės jų parama, nes turime daug darbo prieglaudose. Žinoma, mes taip pat bendradarbiaujame su kitomis organizacijomis, kurios yra įsikūrusios Vilniuje“, – dalinosi patirtimi centro „Caritas“ direktorė.
