Aklųjų raštas – iškilaus kontūro arba iškilių taškų abėcėlė akliesiems. Aklųjų rašto sistemų buvo įvairių ir skirtingai naudojamų skirtingose tautose. Tačiau iki XIX amžiaus vidurio nebuvo aklųjų rašto sistemos, kuri būtų plačiai naudojama visame pasaulyje, kol neatsirado Brailio raštas.
Brailio rašto pagrindas buvo Šarlio Barbjė sukurta dvylikataškė sistema, pavadinita „naktiniu rašymu“, skirta naudoti kareiviams, esant nepakankamam apšvietimui ar nakties metu. Barbjė sistema buvo per daug sudėtinga kareiviams, todėl ginkluotosios pajėgos jos atsisakė. Tūkstantis aštuoni šimtai dvidešimt pirmaisiais Barbjė apsilankė Nacionaliniame aklųjų institute Paryžiuje, kur sutiko Luji Brailį, dvylikametį neregį. L. Brailis pastebėjo pagrindinį Barbjė sistemos trūkumą - rašmuo buvo per platus ir žmogaus pirštas nepasislinkęs negalėjo apčiuopti jo viso. Jis pertvarkė Barbjė rašmenis iš dvylikos į šešių taškų rašmens elemento sistemą. Taip 1829-aisiais Paryžiaus akjųjų institute gimė Brailio raštas, pavadintas išradėjo, penkiolikmečio Lui Brailio, vardu. Po maždaug pusamžio, 1878-aisiais, Brailio raštas buvo priimtas visame pasaulyje.
Brailio rašte kiekvienas rašmuo yra sudarytas iš šešių taškų, išdėstytų po tris taškus dviejuose stulpeliuose, taip žmogus vienu pirštu gali užčiuopti visą rašmenį. Siekiant suformuoti rašmenį, taškai gali būti pažymėti bet kokioje šešių taškų padėtyje. Tokių rašmenų yra šešiasdešimt trys, jais užrašomos visos lotyniškos abėcėlės raidės, skyrybos ženklai ir skaitmenys. Aklieji skaito čiuopdami pirštais iškilusius taškus ir taip atpažįsta raides. Jie viena ranka gali čiuopti iškilumus, o kita sekti eilutę.
Brailio raštas pakeitė pasaulį ir padėjo daugybei žmonių. Dabar beveik visos pasaulio šalys naudoja Brailio raštą. Jo dėka neregys, kaip ir bet kuris kitas žmogus, gali skaityti ne tik savo šalies, bet ir užsienio literatūrą. Aklasis gali nepriklausomai bendrauti, kadangi jam nebereikia pagalbos rašant laiškus. Brailio raštas prisidėjo prie daugumos prietaisų akliesiems, kaip aklųjų spausdinimo mašinėlė ar aklųjų kompiuteris, kurie palengvino neregių buitį. Taigi vieno vaiko pastangos pakeitė daugybės aklųjų gyvenimą ir suteikė jiems galimybę tobulėti nepaisant regos sutrikimų.
Agnė Kalašauskatė
