Daugiau nei pusė (57 proc.) jaunų europiečių dėl krizės jaučiasi neįtraukti į savo šalies ekonominį ir socialinį gyvenimą. Šiuos duomenis atskleidė kovo 13 – balandžio 2 d. Europos Parlamento užsakymu vykdyta viešosios nuomonės apklausa, kurioje dalyvavo daugiau nei 13 tūkstančių 16-30 metų europiečių.
Gegužės 9-11 d. Strasbūre vykusiame Europos jaunimo sambūryje „EYE 2014“ daugiau nei 5 tūkstančiai jaunuolių dalinosi idėjomis geresnei Europai. Renginyje dalyvavo ir Lietuvos atstovai – Europos jaunimo parlamento nacionalinis komitetas Lietuvoje. Organizacijos prezidentas Matas Pajarskas teigia, kad jaunimo įtraukimas į šalies vystymąsi itin svarbus, vis dėlto Lietuvoje pilietiškumo ugdymo vis dar trūksta.
„Pilietiškumas yra mūsų visuomenės pagrindas, tačiau dažnas jaunuolis nesijaučia prisidedantis prie šalies raidos, tą rodo ne tik įvairios apklausos, bet ir jaunimo pasyvumas rinkimuose. Manau, kad jauni žmonės turėtų dar mokykloje įsisavinti savo kaip piliečio tapatybę ir suprasti savo vertę ne tik Lietuvos, bet ir Europos bei viso pasaulio kontekste“, – sakė M. Pajarskas.
Anot Europos jaunimo parlamento Lietuvoje prezidento, daugelyje Europos šalių jaunimas pamažu randa savo vietą politiniame ir ekonominiame gyvenime, Lietuvoje proeuropietiško – žmogaus, kaip vertybės, suvokimą formuojančio – švietimo vis dar stinga.
„Žvelgdami į įvairias rinkimų analizes stebimės matydami žemus balsavusių jaunuolių skaičius, tačiau reikėtų pastebėti ir tai, kad tiek vidurinėse, tiek aukštosiose mokyklose pilietinio aktyvumo skatinimui skiriamas ne didelis dėmesys. Viešosios nuomonės tyrimai atskleidžia, kad 70 proc. jaunų žmonių narystę Europos Sąjungoje įvardina kaip stiprybę globalizacijos kontekste, vis dėlto tik mažiau nei pusę respondentų balsavimą Europos Parlamento, vieno svarbiausių ES valdymo organų, rinkimuose laiko galimybe dalyvauti struktūros viešajame struktūros gyvenime“, – teigė M. Pajarskas.
Europos Parlamento rinkimų, vyksiančių gegužės 25 d. priešakyje, vykusiame Europos jaunimo susitikime diskutuota ne tik apie pilietiškumo ugdymą. Daugiau nei 200-ų seminarų, diskusijų ir interaktyvių paskaitų dalyviai turėjo galimybę siūlyti idėjas jaunimo nedarbo įveikimui, skaitmeninei revoliucijai, Europos Sąjungos ateičiai, tvariam vystymuisi ir verslui, taip pat europinėms vertybėms ir jų sklaidai pasaulyje.
Lietuvos delegacijos išvykimą į Europos jaunimo sambūrį organizavo Europos jaunimo parlamento nacionalinis komitetas Lietuvoje. Renginyje dalyvavo didžiausių jaunimo organizacijų – Lietuvos studentų sąjungos, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos, Lietuvos moksleivių sąjungos ir kt. – atstovai. Tarp kone 200-ų pranešėjų buvo ir Lietuvos užsienio reikalų viceministras V. Leškevičius bei Europos Parlamento pirmininko M. Schulzo patarėjas A. Pranckevičius.
Europos jaunimo parlamentas – tai tarptautinė, nevyriausybinė, nepriklausoma jaunimo organizacija, šiuo metu susidedanti iš 38 šalyse įsikūrusių Nacionalinių komitetų. Per metus šiose šalyse vyksta 3 tarptautinės, daugiau nei 355 nacionalinių ir regioninių parlamento sesijų bei kitų renginių, kuriuose dalyvauja daugiau 27 000 jaunuolių. Tai didžiausia jaunimo organizacija Europoje, orientuota į pilietiškai ir politiškai aktyvų, visuomenišką ir žingeidų 16-29 m. jaunimą.
