Štai ir praūžė didžiausios metų šventės, kupinos šurmulio, dovanų, džiugesio, judesio ir emocijų. Su jomis, baigėsi ir 2010-ieji metai. Pasitikdami Naujuosius daugelis turime vilties, kad atėję metai bus geresni, gražesni, sveikesni, pilni naujų įspūdžių ir lydimi tik pačių geriausių emocijų.
Apmaudu, bet tiesa, kad pastaruoju metu žodį „myliu“ girdėjome, kur kas rečiau, nei žodį „krizė“. Kiekvienas tarsi susisukome į savo „kokoną“ ir aplinkui save mažai ką matėme. O matydami tuos, kuriems iš tiesų negera, nevalingai pagalvodavome: „kam dabar lengva? Ir kodėl turėtų būti kitaip?“. Tokį mūsų požiūrį formuoja ne tik asmeninės problemos, išgyvenimai, bet ir visuomenės brukama negatyvi pozicija. Televizija mums pateikia blogas naujienas - korupciją, neteisybę, žiaurumą. Kiekvienas iš mūsų nuolatos girdime, kaip yra blogai ir kaip blogai dar bus. Tokią poziciją vis dažniau papildo kalbos apie užterštą maistą ir vandenį, glumindamos visuomenę, kad nei laimingi, nei sveiki būti nebegalime. Laidos be intrigų ir konflikto, praktiškai - pasmerktos. Vienintelis šviesos spindulys TV ekrane tampa „Išsipildymo akcijos“. Neturėtume pamiršti, kad geri ir gražūs dalykai aplinkui vyksta kas dieną. Galbūt labai tyliai, be didelių reklamų, bet nuoširdžiai ir visai šalia...
Šiemet, jau antrus metus iš eilės, Užimtumo Terapijos Centras (UTC) – savanorių kompanija, nutarė suvienyti žmones, kurie neabejingi svetimam sielvartui, ir Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31 d.), aplankyti suaugusius pacientus, kurie ne savo noru Naujuosius metus priversti sutikti Onkologijos centre.
Kodėl suaugusiuosius? „O gi todėl, kad vaikams pastaruoju metu skiriama labai daug dėmesio. Vaikai ir jų tėvai sulaukia didesnio palaikymo, be to, mažieji pacientai turi mamas, tėčius, globėjus. Suaugusieji pacientai, su tokia diagnoze daug laiko praleidžia vieni arba tokių pat ligonių draugijoje. Nesulaukdami palaikymo iš artimųjų, būdami tarp sergančiųjų pacientai nebesugeba kovoti, pasiduoda pesimistiškom nuotaikom, nugrimzta į depresines būsenas, praranda norą kovoti. Blogos emocijos mažina norą bendrauti, net su pačiais artimiausiais žmonėmis, o ligonio atsiribojimas nuo pasaulio už ligoninės sienų skatina tik vis blogesnes prognozes. Dažnai tokia ligonių situacija virsta „užburtu ratu“, keliu į ligos paūmėjimą...“
Noras padėti matyti nors mažą šviesos spindulėlį, galbūt tamsiausiame savo gyvenimo etape ir paskatino UTC savanores, imtis labdaringos, švietėjiškos veiklos. Kartą per mėnesį, jos eina į LOC tam, kad praskaidrintų sergančiųjų rutiną, tam, kad bent viena diena taptų – diena be ligos. Užsiėmimų metu kalbama tik apie meną: spalvų derinimą, akmenis, papuošalų gamybą, fraktalų piešimą, vilnos vėlimą ir kitus dalykus. Žmonės mokomi nukreipti savo dėmesį į meną, neigiamas emocijas paversti teigiamomis, laiko perteklių išnaudoti turiningai – gaminant rankdarbius. Pacientai skatinami tobulėti, atrasti savyje naujus talentus, sužadinti fantaziją, kūrybą. Dažnai į susitikimus, pakviečiami įžymūs žmonės, kurie kartu gamina papuošalus, bendrauja. Užsiėmimų metu pagaminti rankdarbiai atitenka jų autoriams. Tačiau, kas nori, gali pagaminti rankdarbius ir „Gerumo akcijoms“. Tokios akcijos, kaip tik ir vyksta per didžiąsias metų šventes.
Gruodžio 31 d. pasitelkę į pagalbą scenos žvaigždes: K.Savickytę-Damanskienę, G.Savicką ir N.Jušką, UTC kompanija ir vėl aplankė tuos, ką likimas privertė, sutikti Naujuosius metus ligoninėje. Dalindami gerą nuotaiką ir dovanodami su meile bei šiluma, savo rankomis pagamintas bei rėmėjų paaukotas dovanas, jie pasveikino kiekvieną skyriuje buvusį pacientą. „Buvo nuostabu stebėti žmonių veidus, kurie nė įsivaizdavo, kad galės taip paprastai, pašmaikštauti su Giedriumi Savicku, paspausti ranką Kristinai Savickytei ar Nerijui Juškai. Negana to, iš jų rankų gauti dovanų, su jais nusifotografuoti ar tiesiog pabendrauti. Ir kad tai įvyks tiesiog ligoninėje, Naujųjų metų išvakarėse. Ne vienas tai pavadino stebuklu ar geru ženklu, padėsiančiu įveikti ligą“.
Šiuo trumpu pasakojimu visas UTC kolektyvas labai nori padėkoti visiems, prisidėjusiems prie šio puikaus renginio, ir visiems tiems, kas siuntė dovanėles, sušildytas savo širdies šiluma, kas parėmė piniginėmis aukomis ar tiesiog draugišku žodžiu.
