Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, pastaruoju metu bendrasis sergamumo gripu ir ŪVKTI (ūmiomis virusinėmis kvėpavimo takų infekcijomis) rodiklis 10 tūkst. Lietuvos gyventojų vidutiniškai yra 55,3 susirgimo atvejai. Daugiausiai susirgimų gripu fiksuojama didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Vilniuje 50-tą 2010 metų savaitę užregistruota 74,5 atvejai iš 10 tūkst. gyventojų.
Atėjus žiemos sezonui, padidėja sergamumas ūmiomis virusinėmis kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir gripu. Dėl šių ligų netenkama darbingumo, praleidžiamos pamokos ir paskaitos, atsiranda papildomos išlaidos vaistams, sutrinka normalus gyvenimo ritmas.
Skiriami trys gripo viruso tipai – A, B ir C. A ir B tipo virusai sukelia epidemijas, o A tipo virusas – ir pandemiją, kai suserga milijonai žmonių visame pasaulyje. Šie virusai nuolat kinta, todėl susidaro naujos jų rūšys, o tai nulemia naujų epidemijų atsiradimą kas keletą metų. Nors persirgus gripu, susidaro antikūnai prieš ligą sukėlusią viruso rūšį, tačiau antikūnai neapsaugo nuo kitų gripo rūšių, todėl nuo gripo reiktų pasiskiepyti kasmet.
Gripas yra ūmi virusinė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro lašeliniu keliu. Užsikrėsti gripu galima nuo užsikrėtusio ar sergančio žmogaus, pastarajam čiaudint ar kosint. Galima užsikrėsti ir netiesiogiai, kai, palietus sergančiojo kvėpavimo takų išskyromis užterštus daiktus, rankomis liečiama akių, burnos, nosies gleivinė. Užsikrėtus gripo virusu susergama per 1–3 paras.
Gripo ir ūmių virusinių kvėpavimo takų infekcijų simptomai yra panašūs, tačiau gripo negalavimai – labiau išreikšti. Gripas prasideda staiga: pakyla aukšta temperatūra, daugiau negu 39ºC, ima krėsti šaltis ir didelis bendras silpnumas, kamuoja galvos, raumenų ir sąnarių skausmai (taip vadinamas „kaulų laužymas“), būdingas sausas kosulys, ligonis atrodo labiau nuvargęs, liguistas, galimas viduriavimas ir vėmimas. Pavojingiausiai yra tai, kad gripas dažnai komplikuojasi plaučių, inkstų, kepenų, smegenų dangalų uždegimu. Pasitaiko ir mirties atvejų.
Peršalimas dažnai lydimas vandeningos slogos, kosulio, čiaudulio, gerklės skausmo. Gali būti galvos skausmai, pakilti temperatūra. Šie negalavimai yra varginantys, tačiau nepavojingi, praeina po 7–10 dienų.
Pagrindinė priemonė apsisaugoti nuo gripo yra skiepai. Laiku pasiskiepijus, išvengiama sunkaus susirgimo ir galimų jo komplikacijų. Pasaulio sveikatos organizacija ypač rekomenduoja pasiskiepyti šių rizikos grupių asmenims: vyresniems nei 65 metų; asmenims iki 65 metų amžiaus, sergantiems lėtinėmis širdies – kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų, kt. lėtinėmis ligomis, susijusiomis su imuniniu mechanizmu, piktybiniais navikais; asmenims, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose; sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams; nėščiosioms.
Esant gripo epidemijai Sveikatos apsaugos ministerija rekomenduoja:
- reguliariai plauti rankas su muilu ir vandeniu arba naudoti rankų dezinfekcijos priemones (pvz., dezinfekuojančias servetėles rankoms), ypač nusikosėjus ar nusičiaudėjus;
- kosint ar čiaudint užsidengti nosį ir burną (geriausiai vienkartinėmis nosinaitėmis, galima užsidengti skepetaite, sulenkta alkūne); panaudotas nosinaites nedelsiant išmesti tam skirtose vietose;
- stengtis neliesti akių, nosies, burnos, ypač neplautomis rankomis;
- vengti masinių renginių, nesilankyti žmonių susibūrimo vietose;
- dėvėti apsauginę medicininę kaukę;
- susitikus su kitais asmenimis, vengti prie jų liestis (apkabinti, bučiuoti, spausti rankas).
Pajutus į gripą panašius simptomus (karščiavimą, kosulį, gerklės, galvos, sąnarių skausmus, drebulį, nuovargį, viduriavimo ir vėmimo požymius), rekomenduojama:
- laikytis ne mažiau kaip 1 m. atstumu nuo kitų žmonių;
- likti namuose (iki 7 dienų), nevykti į darbą, mokyklą;
- nedelsiant kreiptis į šeimos (bendrosios praktikos) gydytoją;
Tam, kad nesirgtume peršalimo ligomis, reikia nuolat rūpintis savo sveikata ir propaguoti sveiką gyvenimo būdą. Visų pirma reikia įvertinti oro sąlygas, apranga ir avalynė turi atitikti sezoną. Svarbus yra darbo ir poilsio rėžimas, pakankamas miegas. Rekomenduotina daugiau laiko praleisti gryname ore. Visavertė mityba taip pat svarbi ligų profilaktikai. Maisto racione turi būti pakankamas vitaminų, mikroelementų kiekis, turėtume valgyti daugiau vaisių ir daržovių.
Būtina nepamiršti elementariausių higienos taisyklių, tokių kaip rankų plovimas. Privalu nuolat valyti ir vėdinti gyvenamąsias ir darbo patalpas. Šildymo sezono metu patalpas būtina ir drėkinti.
Ne paskutinis vaidmuo tenka ir fiziniam aktyvumui. Mankšta kiekvieną rytą ne tik prablaivo po miegų, bet ir pagerina kraujotaką bei nuotaiką. Mankštinantis, sportuojant gryname ore ne tik fiziškai sustiprėjame, pasikrauname teigiama nuotaika, bet galime susirasti ir naujų draugų, bendraminčių.
