Džiaugsmingi vaikų klyksmai. Dovanos. Koncertai ir įvairios pramogos. Tai ne Kalėdų šventė, kuomet daugelis jūsų prisimena beglobius vaikus. Kasmet birželio 1d. yra švenčiama Tarptautinė Vaikų Gynimo Diena. Noriu, kad patektumėte į užkulisius vienos iš tokių švenčių.
Triukšmas salėje. Vaikai laukia atlikėjų. Žmonės, kurie sutinka dirbti nemokamai, lavinti muzikinį ir choreografinį vaikų skonį, bet vaikai laukia jų ne dėl to. Jie turi paruošę savo pasirodymus: vaidinimus, dainas, šokius. Nieko neįprasto, tik... direktorės pavaduotoja atsisėda į vaikų pieštą kubilą ir leidžiasi būti „paaukojama“... Ko tik nepadarysi, kad vasarą būtų geri orai.
Ispaniškais garsais vaikus uždegė svečias Aurelijus Globys (gitara) su sūnumi Roku (fleita). Išsižioję žiūrėjom į šokantį pramoginių šokių kolektyvą „Džiangas“. Šokių grupė „InFlu Dance“ taip pat nenusileido profesionalumu ir negailėjo jėgų bei dėmesio vaikams dvi dienas. Daug visų, gal mažai žinomi, bet juk neturi būti tv, kad galėtum kurti ir kūryba dalintis su kitais. Juolab, kad pasiekti žvaigždes iš viršelio beveik neįmanoma. Ir pagaliau į mažytę sceną įlipa keturi žavūs vyrukai. Skamba kaip frazė iš populiariųjų žurnalų. „Karšta. Norim maudytis“, cypia vaikai. Bet jie groja, tik niekas nežino, jog tai tarptautinių konkursų laureatai. Visi matė juos Lietuvos Talentų pusfinalyje. Vaikams svarbiausia: „jie telike“. Nors kažkas iš stebuklingos dėžutės. Tačiau grupė „Subtilu – Z“ turėjo dar stebuklingesnę. Jų dėžutėje gyvena kitokia magija. Vaikai spėliojo: „Kas tokio magiško ir stebuklingo gali būti?“. Aš neesu tikra, jog galiu išduoti, tačiau grupės „Subtilu – Z“ koncerte jie tikrai jums atskleis savo paslaptį, „kas gyvena jų dėžutėje“.
Pagaliau vaikai atsipučia, mes išlydime atlikėjus. Dabar bus pramogos. Vaikiškos, nerūpestingos ir leidžiančios ilsėtis. Pirtis jau laukia. Atvežama, juk mes neturime tokios prabangos įrengti nors mažytę pirtį vaikams. Tam reikia pinigų. Viskam jų reikia, bet remti pirties įrengimo niekas nenori. Remiam rimtais dalykais, o vaikams reikia pramogų. Tą suprato „Senukų“ prekybos centras ir padovanojo vaikams batutą, nes turėjome tik vienas sūpuokles.
Po pirties netradicinė daugeliui vaikų vakarienė – „šašlykai“. Šiek tiek sušlapę, kadangi atsirado auklėtojų pradėjusių vandens karą. Nieko ir taip skanu. Išsekę, tačiau vėlų vakarą klausiame vaikų norų. Fif.lt padėjo atsivežti į šventę labai daug dangaus žibintų. Vakare kylant apie 40 žibintų nuskambėjo maždaug tiek pat karštų norų: „Noriu mama. Noriu tete. Noriu namo“, nors kai kurie jų net neprisimena nei tėtės, nei mamos, o tikrų namų gal ir neturėjo. Pavargę mažiukai gula miegoti, o vyresnieji keliauja į mišką. Naktinis žygis. Auklėtojos sugebėjo jame pasiklysti du kartus. Dabar linksmas nuotykis, tada buvo baisoka. Mes nebuvom nuklydę toli, bet visgi ėjom su vaikais. Beje drąsiais, greitai besigaudančiais ir nepanikuojančiais.
Kitą dieną atvažiavo pramogų bazė su pripučiamom pramogom, o vyresnieji išėjo į Aukštadvario kartodromą. Pramogos tęsiasi, tačiau artėja išvažiavimo laikas. Tada grįšim į savo kambarius Vilniuje. Vaikai slankios, o darbuotojų komanda pasitelks visą savo originalumą, kad paįvairinti jų atostogas.
Jei šiuo metu sėdite savo ofise, matote iš savo kėdės krūvas pavaldinių ir planuojate savo atostogas prie Viduržemio jūros, pagalvokite ar tikrai niekuo negalite prisidėti prie Vaikų Laikinos Globos Namų „Atsigręžk į vaikus“ pramogų ir jų nelengvo likimo paįvairinimo. Juk svarbiausia, kad būtų geri norai.
