Tarp šįmet valstybės finansuotų muziejinės veiklos projektų vienas skirtas ir prioritetinei rezistencijos ir tremties temai – „Nauja edukacinė veikla Kauno miesto muziejaus Tremties ir rezistencijos ekspozicijoje“. Jis iš dalies finansuotas Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos, o taip pat Kauno miesto muziejaus lėšomis.
Šis projektas įgyvendintas šių metų liepos-lapkričio mėnesiais. O jau gruodžio 3 dieną, kartu su kitu – „Parodos Kauno žydų bendruomenė istorijos šaltiniuose pritaikymas vaikams ir jaunimui Kauno miesto muziejuje“ – buvo pristatytas Kauno miesto ir rajono pedagogams.
Projekto metu sukurtos keturios naujos edukacinės programos moksleiviams. Pasirinktos patrauklios šiuolaikiškos edukacinės formos ir priemonės įgalino iš pagrindų atnaujinti edukacinę veiklą Tremties ir rezistencijos ekspozicijoje.
Atlikdami pirmąją užduotį – „Tremtinių ir politinių kalinių išgyvenimai“ – moksleiviai turės tinkamai išdėlioti ant lentos magnetines korteles, atskirdami, kuris gyvenimo aspektas jose aptariamas, ir apie kokią represuotųjų grupę – tremtinius ar politinius kalinius – kalbama. Stengtasi parinkti tokius klausimus, kurie vaizdingiausiai atskleistų sąlygų tremties arba įkalinimo vietose skirtumus. Atlikdami užduotį moksleiviai turėtų susikurti asociacijas, kurios leistų lengviau skirti sąvokas „politiniai kaliniai“ ir „tremtiniai“. Po šios užduoties muziejaus ekspozicija turėtų pasirodyti įdomesnė, o mokyklose aptariama istorinė medžiaga – suprantamesnė ir lengviau įsisavinama.
Antrosios užduoties – „Įmink Kauno senųjų kapinių mįslę“ – forma panaši. Moksleiviai turi tinkamai išdėlioti ant lentos magnetines korteles, tačiau šįsyk iš Senųjų Kauno (Karmelitų) kapinių temos. Pradėdami užduotį moksleiviai gauna korteles su klausimais-mįslėmis apie buvusius arba esamus kapinių objektus. Prie šių kortelių jie turi atitaikyti kitas, kuriose nurodomi šių paminklų arba pastatų oficialūs pavadinimai, bei dar vienas su atitinkamų objektų vaizdais (istorinėmis arba šiuolaikinėmis nuotraukomis). Ši užduotis turėtų padėti sukelti asociacijas tarp atskirų pavadinimų, vaizdų ir istorijos faktų, ja siekiama skatinti sąmoningą ir atsakingą ryšį su gyvenamąja aplinka.
Trečiajai edukacinei užduočiai – „Partizanų uniforma ir ginkluotė“ – sukurtas albumas, kuriame pristatomos svarbiausios Lietuvos partizanų uniformos detalės (antsiuvai, kokardos) ir būdingiausia ginkluotė. Pasinaudodami albumu, moksleiviai stengsis papildomai pateiktose partizanų nuotraukose atpažinti kiek galima daugiau matomų realijų – skiriamųjų uniformos ženklų, ginklų modelių. Kaip matome, ši užduotis gana savita, tačiau ji leidžia priartėti prie partizaninio pasipriešinimo istorijos nauju, nenuobodžiu moksleiviams kampu. Žinoma, ne visi jų ims domėtis šia tema, ne visi taps kariškiais ar rekonstruktoriais, todėl užduotį galima siūlyti pagal pačių moksleivių pageidavimą. Visgi atlikę ją jaunuoliai į istorines fotografijas turėtų pradėti žiūrėti įdėmiau, keldami sau papildomus klausimus.
Paskutinė, ketvirtoji užduotis – „Sudėliok Lietuvos partizanų žemėlapį“ – tai Lietuvos žemėlapio, padalinto pagal Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio apygardų ir rinktinių ribas, dėlionė.
Naujas edukacines užduotis bus galima vykdyti tiek muziejuje, tiek pagal išankstinį susitarimą mokyklose.
Informacija apie Kauno miesto muziejuje vykdomas edukacijas nuolatos skelbiama Kauno miesto muziejaus interneto svetainėje: kaunomuziejus.lt
