„Noriu pasidalyti informacija, kaip skambiai reklamuojamas produktas „5 dienas be prakaito“ yra „saugus“ vartoti. Antiperspirantą panaudojus vieną dieną, drabužiai buvo sugadinti nepataisomai. Toks vaizdas, kad į pažastis būčiau prisipylusi baliklio“, – pasakoja Laura.
Ryte ji pasipurškė antiperspirantu, o vakare grįžusi namo ir pažvelgusi į veidrodį buvo šokiruota.
Toks vaizdas, kad į pažastis būčiau prisipylusi baliklio.
„Tose vietose, kur purškiausi, palaidinės audinio spalva buvo išgraužta. Įdomu, jei toks poveikis medžiagai, koks jis odai? Tikiuosi, pasidalijus šia patirtimi su visuomene, pardavėjai atsakingiau žiūrės į tai, kokį produktą pardavinėja, ir tinkamai įspės klientus. Baisu, kad vieną dieną gerai neišsiplovusi šampūno iš plaukų atsikelsiu plika ir pardavėjai sakys, taip tai – normalu“, – apgailestauja Laura.
Jaučiasi apgauta ir nori kompensacijos
Antiperspirantą „Perspi-Guard“ Laura įsigijo internetinėje svetainėje medikos.lt. Už produktą ji sumokėjo 59 litus.
„Jei palaidinė būtų pigi, nekreipčiau dėmesio, bet už šį bodį mokėjau 180 litų. Jį dėvėjau ne pirmą kartą, esu naudojusi kitų antiperspirantų ir nieko nenutikdavo, išskyrus šį atvejį. O juk svetainėje pabrėžiama, kad produktas saugus naudoti net ir visam kūnui, netepa drabužių. Naudojau pagal instrukciją, palaukiau, kol išdžius. Esu labai nuliūdinta. Labiausiai gaila palaidinės“, – neslėpė Laura.
Šias pretenzijas ji išsakė ir medikos.lt atstovams. „Labai tikiuosi, kad problemą išspręsime taikiai ir atlyginsite mano nuostolius, – laiške rašė mergina. – Esate pateikę klaidingą informaciją. Kyla abejonių dėl šio gaminio saugumo.“
Naudojo ne pagal instrukciją?
„Priemonė gali pažeisti audinį, jei turi tiesioginį sąlytį su juo. Taip gali nutikti, kai drabužis apsivelkamas produktui dar neišdžiuvus dėl sudėtyje naudojamo alkoholio. Jeigu priemonė buvo naudojama pagal instrukciją, ji negalėjo pažeisti audinio, nes paprasčiausiai negalėjo turėti sąlyčio“, – klientei paaiškino medikos.lt atstovai.
Priemonė gali pažeisti audinį, jei turi tiesioginį sąlytį su juo. Taip gali nutikti, kai drabužis apsivelkamas produktui dar neišdžiuvus dėl sudėtyje naudojamo alkoholio.
Jie pažymėjo, kad, jei įsigytas produktas klientei netinka, įmonė grąžins už jį sumokėtus pinigus: „Tačiau už palaidinę pinigų kompensuoti negalime, nes produktą naudojant pagal nurodytas taisykles audinio pažeidimas yra neįmanomas. Mes norime viską išspręsti draugiškai, todėl rekomenduojame kreiptis į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Jeigu bus nuspręsta, kad palaidinė buvo sugadinta dėl mūsų produkto naudojimo, kompensuosime padarytą žalą.“
Rankų nuleisti neketina
Laura užtikrina, kad naudoti šios priemonės toliau net neturi minčių. „Tačiau norėtųsi, kad pardavėjai taip pat prisiimtų pilną atsakomybę už galimus šalutinius poveikius ir tinkamai pateiktų informaciją apie produkto saugumą ar nesaugumą vartoti. Jei taip išgraužia audinį, tai kas gali atsitikti su oda?“ – retoriškai klausia Laura.
Atsakymų ji ieškos, kreipdamasi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą ir Valstybinę ne maisto produktų inspekciją.
Klinikos „Grožio chirurgija“ gydytoja dermatologė Natalija Jasaitienė:
„Reikia žinoti, kad antiperspirantas nėra higienos priemonė. Vertėtų susimąstyti, ar galime ją naudoti kiekvieną dieną. Daugelis amerikiečių mokslininkų tyrimų rodo, kad antiperspirantų sudėtyje didžiąją dalį sudaro aliuminio druskos. Krūties vėžio tyrimų metu pacienčių organizmuose neretai fiksuojama padidėjusi aliuminio koncentracija. Amerikiečių mokslininkai netgi nustatė ryšį tarp antiperspirantų naudojimo ir aliuminio koncentrato kraujyje. 100 proc. negalima teigti, tačiau didelė tikimybė, kad krūties vėžio atsiradimui įtaką gali daryti antiperspirantų naudojimas.
Antiperspirantų ir dezodorantų sudėtyse yra ir kitų kenksmingų priedų, pavyzdžiui, kvapiklių. Jie nėra saugūs, gali turėti poveikį imuninei sistemai ir hormonų apykaitai.
Minėta priemonė turėjo būti naudojama vakare prieš einant miegoti, o ryte moteris turėjo nusiprausti. Galima daryti išvadą, kad priemonė buvo purškiama ant kūno ir iš karto buvo apsivilkta drabužiu. Dėl to ir galėjo būti tokia spalvos reakcija.
Be to, antiperspirantų ir dezodorantų sudėtyse yra ir kitų kenksmingų priedų, pavyzdžiui, kvapiklių. Jie nėra saugūs, gali turėti poveikį imuninei sistemai ir hormonų apykaitai.
Dažniausiai tos medžiagos ir paveikia drabužių audinį. Žmogaus oda – gyvas organas, todėl jos išbalimas taip pat yra, tačiau ne tiek matomas.
Skirtumas tarp dezodorantų ir antiperspirantų taip pat yra. Dezodorantai naikina bakterijas, o antiperspirantai stabdo prakaitavimą – veikia prakaito liaukų veiklą. Dezodorantų sudėtyje pagrindinis komponentas yra konservantas, o antiperspirantų – aktyvios druskos, kurios gali užkimšti poras ir neleisti ištekėti prakaitui. O dezodorantai gali aktyviai veikti odą.
Todėl saugiau naudoti natūralių druskų akmenukus, kurie yra be aliuminio ir cirkonio druskų. Taip pat reikėtų reguliuoti mitybą, vengti kavos ir riebaus maisto, alkoholio – nuo šių produktų ir gėrimų prakaitas tampa nemalonaus kvapo.“
