Savo istorija galite pasidalinti ir jūs. Kaip tai padaryti? Nuorodos – po tekstu.
„Rusijos televizija bando parodyti, kad kovotojai Maidane patys ir iššaukia kruvinus susirėmimus. Atokiau nuo Kijevo gyvenantys ukrainiečiai bijo garsiai apie viską kalbėti. Norėjau pats pamatyti, kaip viskas yra iš tikrųjų, – savo kelionės tikslą pagrindė Paulius. – Savo vaikams galėsiu pasakoti ne istoriją iš vadovėlio, o asmeninius prisiminimus. Visada reikia kovoti už savo tiesą, tautiškumą, žodžio laisvę. Lietuviams linkiu pasimokyti iš Ukrainos!“.
Visada reikia kovoti už savo tiesą, tautiškumą, žodžio laisvę. Lietuviams linkiu pasimokyti iš Ukrainos!
Lietuvis džiaugiasi, kad Ukrainos žmonių pasiryžimas ir drąsa nugalėjo. O jis galėjo tą istorinę akimirką būti įvykių epicentre.
Pirmąjį šoką Paulius patyrė muitinėje. Muitininkai net nereikalavo visų dokumentų. Praleido, tepaklausę, kur lietuviai vyksta: „Ko Jums čia? Dabar pas mus karas...“.
Ukrainiečiai pyko ant V.Janukovyčiaus
Sustoję pakeliui degalinėse ir kavinėse, keliautojai galėjo jausti ukrainiečių nuotaikas. Visi pyko ant V.Janukovyčiaus, kalbėjo, kad Kijeve pragaras, kad lietuviai nepateks į sostinę. Nes ji apsupta, keliai užtverti, automobiliai priverstinai nukreipiami atgal.
„Kiek neramu buvo, kad nepateksime į Kijevą dėl blokados keliuose. Tačiau tai buvo dar vienas nupirktos spaudos muilo burbulas. Sunkvežimiai suvežti, žvyro kalnai supilti, tačiau pareigūnai tik mojavo lazdele, kad greičiau važiuotume, o ne reikalavo apsisukti“, – prisimena Paulius.
Kaip patekti į Maidaną
Pašaliniam (kaip ir J.Tymošenko bei A.Jaceniukui, beje) patekti į patį Maidaną nėra taip paprasta. Visur – patikra.
Tiesa, į patį Maidaną patekti per pagrindinį įėjimą žymiai lengviau nei į aplinkinę teritoriją, esančią prie Marijos parko. Šis kvartalas buvo apsuptas kariuomenės dalinių ir milicijos. Jie praleisdavo tik tuos, kurie turėjo laminuotus, geltonai mėlynus leidimus. Teko ieškoti aplinkinių kelių. Bet ketvirtadienio vakarą ši teritorija jau buvo tuščia, liko tik sudeginti sunkvežimiai.
Fotoobjektyvo nebijo nei vienas kovotojas, nes jų tikslas – pasaulio dėmesys.
Pagrindinį įėjimą į Maidaną saugo kovotojai už laisvę. Jie tikrino, ar žmonės nesineša šaunamųjų ginklų.
Toliau viskas be rūpesčių. Visi draugiški ir malonūs. Dalinamas maistas, šalmai ir respiratoriai, kas nori darbuotis – pirštinės. Atvažiuoja padangomis perkrauti automobiliai. Fotoobjektyvo nebijo nei vienas kovotojas, nes jų tikslas – pasaulio dėmesys. Pačiame Maidane tikrai daug saugiau, nei išėjus į miestą.
Pasirengimas „Berkut“ šturmui
Pauliui savo akimis teko matyti, kaip Maidano kovotojai ruošiasi „Berkut“ pajėgų šturmui.
Gavę žinią, kad puolimas įvyks 15 valandą ir kad „Berkutui“ duotas leidimas naudoti šaunamuosius ginklus, žmonės neišsigando. Tik barikadų statyba suintnesyvėjo. Plytos, trinkelės, stalai, kėdės, padangos, sudegę automobiliai – viskas keliavo į barikadų pusę. „Gražu žiūrėti. Sukyla prisiminimai apie riaušes prie Lietuvos respublikos Seimo ir apima juokas pro ašaras. Nėra net ką lyginti“, – rašo Paulius savo dienoraštyje.
Kijevo prakeiksmas – snaiperiai
Buvo ir baisių momentų, kai Maidano kovotojus ir tiesiog gatve einančius žmones apšaudė snaiperiai.
„Griuvome ant žemės, slėpėmės už bet ko, saugodami gyvybes. Šaudyta iš viešbučio, kuriame atrodė saugiausia, nes pirmame aukšte įsikūręs laikinosios ligoninės štabas, šalia sustatyti žiniasklaidos automobiliai“, – rašo Paulius.
Ukrainiečiai dėl snaiperių veiksmų tik susiima už galvos. Jiems tai nesuvokiama. Krenta ant žemės nekalti, taikūs žmonės. Snaiperių taikiniu gali būti bet kas: medikai, žurnalistai, civiliai.
Bet Paulius su drauge jokių ginklų, liemenių ar šalmų nesivežė. Ir Kijeve jų neįsigijo.
„Mano draugė net nusipirko Ukrainos vėliavos spalvų batraiščius. Maidane tarp kovotojų jautėmės tikrai saugiai. Baimę kėlė tik šnekos propagandinės šnekos apie leidimą „Berkutui“ šturmuoti ir naudoti šaunamuosius ginklus“ , – prisimena lietuvis.
Ukrainiečių nuotaikos: mintyse – chaosas
Ukrainiečių nuotaikos, kurias patyrė Paulius, labai skirtingos. Vieni tik verkia, kad katastrofa šalyje, kiti pasiruošę paaukoti gyvybę dėl tautos, treti mato šalies problemas, bet nesikiša, nes kovoti reikia su tikslu, o tikslas nėra aiškus.
Tačiau viena nuomonė yra vieninga: prezidentas yra laikomas išdaviku, vagimi, marionete ir jo dienos suskaičiuotos...
Dabar tauta džiaugiasi pergale, keikia prezidentą, verkia už žuvusius. Nuotaikos ir geros, ir blogos vienu metu.
O ką ukrainiečiai galvoja apie naują valdžią ir šalies ateitį? Ar jie tikrai balsuotų už J.Tymošenko?
Tiesą pasakius, Paulius iki šiol nesupranta, ką ukrainiečiai mato naujoje valdžioje. Daug kas palaiko J.Tymošenko. Bet niekas nėra tikras, kad būtent jos Ukrainai dabar reikia.
„Manau viskas palaipsniui: prezidento atstatydinimas, gilus įkvėpimas, gedulas už žuvusius, naujos valdžios rinkimas. Gal pamažu viskas stos į savo vietas“, – samprotauja lietuvis.
Apie ekonomiką niekas garsiai nekalba. Tačiau žmonės jaučia, kad ES sudėtyje geriau nebus. Nes ir dabar buvo neblogai: Kijeve kiekvienoje gatvėje rasi bent po vieną notarų kontorą – verslų su Rusija Ukraina tikrai turi, ir nemažai.
Valstybiniai pastatai ir bankai
TV reportažuose buvo kalbama apie baimę, kad kovotojai išplėš parduotuves, bankus. Tačiau, Pauliaus teigimu, plėšikavimo nėra, nebuvo ir, turbūt, nebus.
„Visur žmonės buvo itin malonūs ir draugiški. Chaoso ir plėšikavimo tikrai nematėme. Valstybiniai pastatai, apdeginti, aprašinėti, langai išdaužyti, durys išverstos, iš vidaus į barikadas tempiama viskas, kas turi masę. Žinoma, suniokoti ir pastai kitose susirėmimo vietose, sudeginti keli automobiliai, daug kur išrinktos trinkelės iš šaligatvių. Tačiau visa tai – ne plėšikavimas ir tikrai ne chaosas. Ukrainos tauta nesiekia sunaikinti miestą – jie tik kovoja be ginklų.
Toliau nuo Maidano – ramu. Bet kainos kyla?
Pauliui susidarė įspūdis, kad visa Ukraina ir Kijevas gyvena senu ritmu.
„Netgi nustebome, galvojome ne į tą miestą atvykome.. Gyvenimas verda visur, tik arčiau Maidano sunku rasti veikiančią kavinę. Visos uždarytos, kai kurios net plokštėmis užkaltais langais. Tačiau visi kioskai, požeminių perėjų paviljonai ir pan. – dirba kaip visada. Ketvirtadienį su Lietuva bendravome mobiliuoju internetu, nuolat gaudavom informaciją kas vyksta. Nuo scenos sklido šnekos, kad bus atjungiamas internetas ir, kad iš bankų išvežami pinigai. Internetas išties pradingo, o bankais pasinaudoti nebandėm, bet ant daugumos bankomatų buvo kažkas užklijuota, kiti paprasčiausiai išjungti“, – rašo Paulius Maidano dienoraštyje.
Beje, degalinės veikė visos, kuro buvo. Vienoje degalinėje lietuvius užpuolė TV žurnalistų komanda su klausimu „ar pajutote kuro kainų padidėjimą?“.
„Deja, nepajutome, nes kainos mums nėra gerai žinomos, tačiau gavome suprasti, kad, gal ir ne viskas ten gerai“, – teigia Maidane dvi dienas su drauge praleidęs lietuvis.
P.S. Paulius Važgauskas yra žurnalistas, fotografas, kūrybinės studijos IGSI bendrasavininkis.
