„Būdama ketverių metų, staiga sunkiai susirgau idiopatiniu artritu. Po metų man buvo diagnozuotas sunkus širdies nepakankamumas – kardiomiopatija. Tuo metu būdavau labai pavargusi, nepajėgiau net vaikščioti, todėl turėjau naudotis neįgaliųjų vežimėliu. 2011 metais man buvo diagnozuota Kawasaki liga. Tai liga, kurios metu pažeidžiamos vainikinės širdies arterijos. Tačiau liga buvo diagnozuota per vėlai. Man buvo likę vos keletas mėnesių... Laimei, man pasisekė, ir aš pačiu laiku sulaukiau širdies transplantacijos! Tuo metu man buvo 12 metų. Deja, dažnai kyla komplikacijų, todėl širdies gydytojai ir ligoninės – mano gyvenimo dalis. Dabar man – 15 metų ir aš visada sakau: „Geri dalykai nutinka, kai jų nori ir sieki“. Arba: „Stenkis, kad kiekviena diena tau būtų šventė!” (15-metė olandė Renske van der Pijl)
Donorystė - tai visų pirma kiekvieno žmogaus pasirinkimas, kuris jokiu būdu negali būti smerktinas. Kadangi tai labai jautrus klausimas, apie kurį turbūt kiekvienas yra pamąstęs, niekada negalima žmogaus spausti priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Tai nuostabus būdas net ir po mirties padaryti paskutinį gerą darbą - išgelbėti kažkam gyvybę. Donorystės sąvoka mūsų dienomis tapo išties plati: ji apima ląstelių, audinių, organų dovanojimą. Vienas mirusiojo kūnas gali padovanoti sergantiesiems: širdį, plaučius, kepenis, inkstus, kasą, akių ragenas. Tai reiškia, pasauliu naujai džiaugsis mažiausiai 6 žmonės!
Lietuvoje dažniausiai atliekamos inkstų transplantacijos. Jos atliekamos jau daugiau kaip 40 metų - nuo 1970-tųjų. Nuo 2002 m. Lietuvoje atlikta apie 800 mirusio donoro inkstų transplantacijos ir apie 100 gyvo donoro inkstų transplantacijos. 1987 m. mūsų šalyje atlikta pirmoji širdies transplantacija. Šiuo metu Lietuvoje su persodinta širdimi gyvena virš 50 žmonių. Nors pirmoji kepenų transplantacija Lietuvoje atlikta tik 2000 m., šios operacijos jau tampa kasdienybe ir mūsų šalyje: 2010 m. jų buvo atlikta 13, 2011 m. – 11, o 2012 m. - 15. Plaučių transplantacijų Lietuvoje kol kas atliekama labai nedaug – po 1-2 per metus. Pagal 2014-ųjų spalio 1-osios dienos Nacionalinio transplantacijos biuro duomenis, šiuo metu apie 200 pacientų laukia inkstų, apie 30 – širdies, 4 – plaučių, apie 60 – kepenų ir 142 - ragenos, transplantacijos.
Tam, kad visuomenėje kuo daugiau būtų kalbama apie donorystę, kiekvienais metais spalio 11-ąją dieną minima Europos ir pasaulio organų donorystės diena. Lietuva yra viena iš tų šalių, kurios kasmet šią dieną lieka neabejingos minėjimui.
Šiemet įvairiuose Lietuvos miestuose (Marijampolėje, Šiauliuose, Klaipėdoje, Vilniuje) vyko renginiai ir akcijos, skatinančios daugiau sužinoti apie donorystę. Kaune taip pat buvo rengiama donorystės viešinimo akcija-renginys „Didžiausia dovana – gyvybė“, kurią organizavo Lietuvos medicinos studentų asociacija (LiMSA). Renginys vyko spalio 16 dieną Prekybos ir pramogų laisvalaikio centre „Mega“. Akcijos metu buvo viešinama 9-12 klasių moksleivių piešinių paroda iš 13 skirtingų Lietuvos mokyklų. Geriausi piešiniai buvo apdovanoti rėmėjų prizais: už 3-iąją vietą kino teatras „Multikino“ skyrė du bilietus į bet kokį pasirinktą filmą, 2-oji vieta apdovanota dviem bilietais į Lokės pėdą, o 1-oji – į Druskininkų vandens parką. Geriausius taip pat apdovanojo Kauno klinikų Kraujo centras, o paskatinamuosius prizus už kūrybiškumą gavo originaliausių darbų autoriai.
Piešiniai buvo vertinami pagal dvi amžiaus grupes. Tarp 9-10 klasių:
1-oji vieta - Karolina Dačkauskytė (Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija);
2-oji vieta - Dovilė Lučinskaitė (Telšių Žemaitės gimnazija);
3-oji vieta - Edvinas Kunsmonas ir Laura Rupšytė (Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazija) bei Monika Gumbytė (Vievio gimnazija).
Tarp 11-12 klasių:
1-oji vieta - Agnė Riksaitė (Telšių Žemaitės gimnazija);
2-oji vieta - Andželika Kazbaraitė (Telšių Žemaitės gimnazija);
3-oji vieta - Simona Simaitytė (Telšių Žemaitės gimnazija) bei Laurynas Bagdonavičius (Vievio gimnazija).
Didelis dėmesys buvo skirtas vaikams, kurie su malonumu prisijungė prie piešinių parodos ir papildė ją savo piešiniais, vaizduojančiais jų šeimą. Suaugusieji turėjo progą pagilinti savo žinias apie organų donorystę, sudalyvaudami viktorinoje, kurią vedė LiMSA nariai bei pasirašyti donoro kortelę. Reikia pripažinti, jog dauguma žmonių puikiai suvokia organų donorystės svarbą ir yra neabejingi šiai temai. Žmonėms buvo dalinami Kraujo centro, asociacijos „Gyvastis“ ir Nacionalinio transplantacijos biuro lankstinukai su išsamia informacija, kas yra organų donorystė, kaip galima tapti kraujo donoru, kur ir kaip įsigyti donoro kortelę.
Lietuvos medicinos studentų asociacija (LiMSA) nuoširdžiai dėkoja asociacijai „Gyvastis“, Nacionaliniam transplantacijos biurui bei LSMU estetikos dėstytojai Rūtai Marijai Purvinaitei už bendradarbiavimą ir pagalbą rengiant šią akciją.
