Dažnai, o ypač po triukšmingų ir plačiai nušviečiamų Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos eisenų, tenka išgirsti skeptikų priekaištus: „o ką jūs dar darote be eitynių?" Todėl kiekvienais metais paruošiame glaustą mūsų darbų aprašymą, kuriame pateikiame savo organizacijos pasiekimus ir laimėjimus, nuveiktus darbus, aprašome kliūtis, su kuriomis susidūrėme. Neslepiame, jog tai darome ir tam, kad sulauktumėme paramos iš mus palaikančių tautiečių. Ypač dabar, prasidėjus 2 % pajamų mokesčio rinkimo vajui. Jeigu ši, literatūrine forma pateikta ataskaita jums padarė įspūdį, visą informaciją dėl paramos rasite straipsnio apačioje. Ne žodžiais, o darbais mes Tėvynę mylime, todėl leiskite mums tai įrodyti.
Praėjusiais metais vyko stiprus lūžis mūsų organizacijoje. Tenka pripažinti, jog organizacija labai stipriai neišaugo (įkurti du nauji skyriai), tačiau stipriai išaugo sąjungos vykdomų darbų kokybė ir apimtys, o svarbiausia - tapome visiems žinoma sąjunga. Keletas žiniasklaidoje nuskambėjusių skandalų padarė mus viena garsiausių Lietuvos jaunimo organizacijų. Tai atvėrė duris į aukštesnį veiklos lygį, tačiau kartu ir reikalauja didesnės atsakomybės prisiėmimo.
Organizacija gavo finansavimą kasmetinei stovyklai „Mūsų šaknys - baltai" bei veiklos kokybės gerinimui sąjungos viduje. Taip pat gautas finansavimas padengti vieno filmo kūrimo išlaidas. Gavome pinigų iš mus remiančių žmonių ir rinkdami nario mokestį.
Metus pradėjome pokštais, skelbėme jau tradicija tapusius „Metų tolerasto" rinkimus. Iš keleto praėjusiais metais labiausiai pasižymėjusių „oponentų", siūlėme išrinkti patį pačiausią. Nugalėjo žavioji Nida, kuriai apdovanojimą įteikėme į rankas (na, bent jau bandėme įteikti...). Tačiau tai tik linksmas pakvailiojimas, kurio rimtai nevertiname. Konkurso paskelbimo dienomis dalyvavome patriotiškoje eisenoje, tylia ir ramia deglų šviesa pagerbėme Sausio 13-osios aukas Vilniuje. O Panevėžio skyrius, tuo metu, baigė kurti filmą apie šio miesto istorinius paminklus. Į filmo pristatymą, vykusį miesto bibliotekoje, susirinko apie šimtą žmonių, puikiai įvertinusių mūsų darbą.
Į organizaciją kreipėsi žymus antisovietinis disidentas ir ginklininkas Algirdas Petrusevičius, kuriam prireikė mūsų pagalbos. Jam buvo daroma operacija ir jis paprašė jaunimo, kad šie sutiktų kraujo donorystės įstaigoje paaukoti savo kraujo, kad jis būtų skirtas Algirdo operacijos metu galimom komplikacijom. Mielai sutikome padėti šiam žmogui, didžiuojamės jog keleto organizacijos vaikinų kraujas, galbūt teka šio iškilaus patrioto venomis. Vėliau, surengėme didesnę akciją, kurioje kvietėme dalyvauti visus geros valios žmones, užmezgėme tvirtą ryšį su Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Kraujo centru.
Vasario 16-oji yra labai svarbi šventė visai Lietuvai, o ypač mums, nes tomis dienomis rengiame vieną didžiausių organizacijos renginių. Dieną miestą sudrebino kelių šimtų žmonių jaunimo eisena, o vakare visi susirinko į kasmetinį LTJS organizuotą koncertą „Iš kartos į kartą". Mūsų narė Greta, artėjant vasario 16-ąjai, pateikė savo piešinių parodą, kuri skirta 1949 metų partizanų paskelbtai Nepriklausomybės deklaracijai. Piešiniuose užfiksuoti visi signatarai.
Vasario pabaigoje įsitraukėme į savivaldybių tarybų rinkimus, keletas mūsų narių dalyvavo juose, o dalis kitų, vyko į Vilniaus rajono apylinkes ir stebėjo rinkimus, kad nebūtų klastojami jų rezultatai.
Pavasarį pasitikome gamindami inkilus, juos kėlėme keliuose miestuose. Dalyvavome akcijoje „Darom". Tačiau labiausiai džiaugėmės, jog pavyko išleisti antrą, žymiai solidesnį mūsų laikraščio „Jaunimo ugnis" numerį. Jis pradėtas platinti nemokamai, išdalinti visi 1000 egzempliorių.
Dalyvavome tradicinėse kovo 11-osios dienos eitynėse Vilniuje, prisidėjome prie jų organizavimo ir stengėmės jas padaryti kuo civilizuotesnes ir šventiškesnes. Kitą dieną vyko organizacijos narių visuotinis suvažiavimas, kurio metu įsivertinome nuveiktus darbus ir išsikėlėme naujus planus. Galutinai nustatėme organizacijos narių uniformos reglamentą.
Gegužės pabaigoje paneigdami melagių skleidžiamus prasimanymus apie mūsų organizacijos ryšius su nacių ideologija, Paneriuose organizavome eitynes, skirtas pagerbti čia 1944 metų gegužę nacių sušaudytus 86 Vietinės rinktinės karius bei lietuvybę puoselėjusią Jagomastų šeimą.
Labai gausiai ir rimtai paminėjome 1940-ųjų metų įvykius - mūsų organizacija prisidėjo organizuojant, arba dalyvavo kaip svečiai renginiuose Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje ir Marijampolėje. O 1941 metų sukilimo proga dalyvavome eitynėse Vilniuje, bei atidarėme parodą savo būstinėje „Lietuvos paštas skelbia laisvę" - demonstravome mums paskolintų istoriškai neįkainuojamų pašto ženklų kolekciją iš pirmųjų laisvės dienų 1941 metų. Mūsų organizacijai priklauso vieno iš sukilimo vadų Juozo Vėbros proanūkis, todėl lankėme jo kapą, susipažinome su šia asmenybe. Jurbarke mūsų nariai buvo pakviesti į konferenciją, kalbėjo apie tai, kaip jaunas žmogus vertina praeities įvykius. Toks pat renginys „Broliai" vyko ir Marijampolėje, kur taip pat buvo galima išvysti mūsų organizaciją.
LTJS nariai džiaugėsi suteikta galimybe sudalyvauti lietuvybės trokštančiame Šalčininkų krašte vykusioje šventėje, kur buvo paminėtas Šalčininkų miesto pirmasis paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose. Renginį vainikavo didelė eisena, kurioje dalyvavome ir mes. Konferencijoje, skirtoje šiai datai, pasisakė ir LTJS pirmininkas Julius Panka.
Antroje vasaros pusėje rengėme jau tradicine tapusią stovyklą „Mūsų šaknys - baltai". Šiemet renginys buvo kaip niekada kokybiškas ir gausiai lankomas, todėl sulaukėme didelio lietuvybei nedraugiškų jėgų puolimo ir renginio juodinimo. Visgi, mūsų gint stojo didelės pajėgos tautininkų ir purvina parsidavėlių kampanija neišdegė, o mums davė tik milžinišką reklamą, kokios niekada nenusipirktumėme už menkus savo finansinius išteklius. Po šio renginio apie LTJS sužinojo visa Lietuva.
Kaune surengėme linksmą akciją „Lietuvi, gerbk žolyną!", siekdami atkreipti dėmesį į trypiamas miesto žaliąsias vejas. Dalyvavome ir garsiai pasisakėme ir kitais svarbiais visuomenei klausimais - mitinge už istorinių miesto centrų išsaugojimą, kartu su Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriumi bei kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis Kaune, prie laisvės paminklo, išreiškėme solidarumą su Lietuvos valdžia dėl Austrijos veiksmų paleidžiant Sausio 13-osios bylos įtariamąjį Michailą Golovatovą. Taip pat organizavome ir savus piketus prie Austrijos ambasadų - susisiekę su Latvijos ir Estijos nacionalistais, vienu metu išreiškėme pasipiktinimą šios šalies nuolaidžiavimu Rusijai. O vasaros pabaigoje dalyvavome pagerbiant nacizmo ir stalinizmo aukas Vilniuje, renginyje prie A. Mickevičiaus paminklo. Kauno skyrius prisidėjo organizuojant „Kauno Jaunimo dienas 2011". Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga, kartu su VDU baltų klubu, lapkričio 11 d. sudalyvavo Latvijos patriotų organizuojamame Lačplėsio dienos minėjime.
Rudenį pasitikome organizuodami Baltų vienybės dieną Dieveniškėse, kur esame labai laukiami ir šiltai priimami. Renginyje sudalyvavo labai daug vietinių gyventojų, ko mes nesitikėjome, visgi šventė praėjo puikiai, pagerbėme visų mūsų bendrus protėvius baltus. O Vilniuje kvietėme visus paminėti Vilniaus grįžimo į Lietuvos sudėtį metines. Šis epizodas - vienintelis džiaugsmingas epizodas kruviname laikmetyje, todėl neturėtų būti pamirštas, ypač girdint šovinistų pareiškimus, jog lietuviai Vilniaus krašte turėtų asimiliuotis ir tapti lenkiškos kultūros dalimi...
Lapkričio mėnesį mūsų organizacija pasitiko 10 metų veiklos sukaktį. Ta proga surengėme minėjimą ir prisiminėme nueitą kelią, bei surengėme didelės sėkmės sulaukusį sunkiosios muzikos koncertą „LTJS dekada". Taip pat įkūrėme du naujus skyrius. Zarasų skyrius, pradėjo savo veiklą tvarkydami savanorių kapus, o Varėnoje sudalyvavome festivalyje „Verpetai", kuriame pristatėme savo veiklą, bei įkūrėme aktyvų ir daug žadantį skyrių.
Visus metus sekėme bolševikėlio J. Paleckio veiklą juodinant Lietuvos laisvės kovotojus, o gruodžio pradžioje pavyko jį „prigriebti". Atvykome į šio asmens teismą, kuriame jis teisiamas dėl Sausio 13-osios aukų įžeidinėjimo ir įteikėme jam muilo, kad išsiplautų burną, purviną nuo melo.
O pačioje metų pabaigoje sudalyvavome į paskutinę kelionę palydint iškilų tautininką. Į anapilį iškeliavo, visuomenės mokslų dėstytojas, partijos „Jaunoji Lietuva" pirmininko pavaduotojas doc. dr. Edvardas Kriščiūnas.
Visus metus tęsėme tradiciją susitikinėti su senosios kartos tautininkais, okupacijos metų disidentais ir kovotojais, kuriems šiandien trūksta tiek valstybės tiek jaunimo dėmesio. Susitikę su jais, išklausome jų pasakojimų, įamžiname tai, pakalbame apie praeitį, dabartį ir ateitį. Panevėžyje vyko susitikimas su Rolandu Meiliūnu - Sąjūdžio laikų disidentu (tuomet buvusiu tik paaugliu), Panevėžio jaunalietuvių vadu, buvusiu Panevėžio miesto tarybos nariu, Lietuvos laisvės lygos, Helsinkio grupės nariu, Ženevos 49 komiteto nariu ir dabartiniu KTV televizijos direktoriumi. O Kaune, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos salėje sąjungos nariai dalyvavo Tauro apygardos vado Viktoro Vitkausko-Saidoko 60-ųjų žūties metinių minėjime ir jam skirtos parodos pristatyme. Vilniuje susitikime su Lietuvos Skautų Sąjungos vadovu, tremtiniu ir politiniu kaliniu Algirdu Berkevičiumi. Kauno skyriuje vyko susitikimas su politkaliniu Alfonsu Slanina, o vilniečiai susitiko su A. Svarinsku, kurio pristatinėti tikrai nereikia. Marijampolėje susitikta su partizanu P. Gumausku - Pipiru.
Stengdavomės kuo daugiau laiko praleisti gryname ore, ypač populiarinome LTJS pamėgtą žaidimą ripką, kuris buvo žaidžiamas visu šiltuoju sezonu, keliuose Lietuvos miestuose, demonstruotas įvairių festivalių ir stovyklų metu, pristatytas Vilniaus Žemynos gimnazijoje, Vievio apylinkėse esančioje poilsio bazėje „Želva". Taip pat organizavome žygius, bei siuntėme savo komandas į kitų organizacijų rengtas keliones. Žygiai skirti Strėvos mūšiui, Klaipėdos sukilimui prisiminti, taip pat kasmetinis renginys Dainavos apygardos partizanų takais, Vėlinių žygis po Kauno centrą, kelionė po Vilniaus apylinkes, Žaliųjų piligrimų žygis ir keletas kitų - juose dalyvavo mūsų nariai, stengėsi nešti tautiškumo dvasią dainomis ir pasakojimais apie didžių žmonių nueitus kelius.
Nors kai kurios jėgos mūsų organizaciją pristato kaip nukreiptą prieš kitas tautas, neigiame šį melą darbais - surengėme palaikymo akcijas nelaimes patyrusioms tautoms: Gudiją ir Norvegiją sukrėtus teroristų atakoms, Japonijai susidūrus su neigiama atominės energetikos puse.
Vis daugiau mūsų narių rašo straipsnius, publikavome juos tiek didžiausiuose šalies naujienų portaluose, tiek tautinės krypties svetainėse: patriotai.lt, tautos-balsas.lt, dieveniskes.lt, slaptai.lt., Voruta.lt, alkas.lt. Metų pradžioje persikėlėme į naują socialinio tinklo „Facebook" svetainę ir per metus joje jau apsigyveno arti tūkstančio gerbėjų, nuolat gaunančių naujausią LTJS informaciją. Organizacijos narių laisvalaikio veikla bei mintimis dalinamės mūsų tinklaraštyje gyvai.tautosjaunimas.lt.
Deja, per metus du kartus buvome nepriimti į Lietuvos jaunimo organizacijų tarybą. Kosmopolitinio atspalvio organizacijos stipriai dirba tam, kad apsuktų galvą kitoms organizacijoms, ir pristatytų mus kaip antiįstatymiškai nusiteikusią sąjungą. Džiugu, jog pavyko apsiginti nuo socialdemokratų užkurtos šmeižto ir purvo kampanijos, siekiant susieti mus su ekstremistų išpuoliais užsienyje, jų iniciatyva išmesti mus ir iš narių-stebėtojų gėdingai žlugo.
Tačiau organizacija gali pasigirti, jog prisidėjo prie Lietuvos tautininkų vienijimo - dalis LTJS narių stipriai prisidėjo prie Tautininkų sąjungos atkūrimo ir tapo šios perspektyvios ir moralinėmis vertybėmis, o ne pinigų troškimu, paremtos partijos nariais. Visgi, nuolat skelbiame tai, kad LTJS visada buvo ir bus nepriklausoma ir nepartinė organizacija, o jos sąsajos su tam tikromis partijomis tėra kai kurių jos narių dalyvavimas tų partijų veikloje ir ideologijos panašumas su jomis.
Taigi, trumpai pristatėme 2011-ų metų Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos veiklą. Dalies jos aprašyti neišeina. Tai - įvairūs mokymai, savišvieta, maži darbai tėvynės labui, asmeninis tobulėjimas, skatinamas mūsų organizacijos ir t.t. Tačiau norintiems susidaryti bendrą vaizdą ką veikia mūsų sąjunga, šito straipsnio turėtų pakakti. Prisipažinsime, jog tai darome su tikslu sulaukti jūsų paramos. Moralinės arba materialios. Mūsų priešai veikia turėdami milžiniškus finansinius išteklius, rytų ir vakarų sąjungų paramas, nesąžiningos, bet įtakingos žiniasklaidos palaikymą, o mums lieka darbas savo ištekliais ir jėgomis. Nedidelė parama, kurią mes gauname rašydami projektus ir sąžiningai dalyvaudami konkursuose, dažnai susilaukia piktavalių užkuriamos isterijos, kad „valdžia remia neonacius", todėl mums sunku užsitikrinti stabilią paramą iš įvairių Lietuvos fondų. Todėl prašome jūsų paremti mūsų organizaciją. Pateikiame organizacijos banko sąskaitos numerį, bei informaciją, kuri reikalinga norint paremti mus 2 % nuo sumokėto pajamų mokesčio valstybei.
Mūsų banko sąskaita:
LT577044060007799618 SEB Bankas. Gavėjas: „Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga".
Taip pat kviečiame mums paskirti 2% savo pajamų mokesčio.
2% savo pajamų mokesčio galite pervesti internetu deklaravę savo pajamas Valstybinės mokesčių inspekcijos svetainėje http://www.vmi.lt bei tiesiogiai nunešę prašymą/formą į savo savivaldybės mokesčių inspekciją.
Kad pervestumėte savo 2% pajamų mokesčio jums reikia žinoti:
Paramos gavėjo identifikacijos kodas: 195748030
Paramos gavėjo pavadinimas: LIETUVIŲ TAUTINIO JAUNIMO SĄJUNGA
Buveinės adresas: KALVARIJŲ 196-41, VILNIUS
