Norvegija yra viena iš dešimties didžiausių pasaulyje naftos bei gamtinių dujų eksportuotojų, turi neaprėpiamus akmens anglies išteklius. Regis, kad šalis aptekusi turtais, tačiau jai trūksta… šiukšlių!
Atliekos Norvegijoje yra taip kruopščiai rūšiuojamos, kad vos 5 procentai šiukšlių keliauja į sąvartynus. Likusi dalis yra perdirbama. Atliekų konteineriai yra suskirstyti pagal spalvas: mėlynas krepšys skirtas plastikui, į žalią keliauja maistas, o į baltą – visos likusios atliekos, kurių vien Osle per vienerius metus susidaro apie 300 000 tonų. Šios gėrybės yra deginamos krematoriumuose, kur iš šiukšlių gaminama šiluma bei elektros energija.
Tonos atliekų yra metamos į krosnį, kurioje kūrenama net 850°C laipsnių siekianti ugnis. Iš įvairiausių šiukšlių: metalo, skardinių, medienos, drabužių lieka tik pelenai bei neįtikėtinai daug šilumos energijos. Šiluma užvirina vandenį. Užviręs vanduo virsta garais, kurie suka turbinas, gaminančias elektrą. Likęs karštas vanduo vamzdžiais tiekiamas į namus bei valstybines mokyklas, vien Osle aprūpindamas energija 56 000 namų ūkių.
Osle esantys krematoriumai gali sudeginti apie 400 000 tonų atliekų per metus, tačiau deginimas toks populiarus, kad norvegams jau trūksta savų šiukšlių, tad jos yra importuojamos iš kitų Europos valstybių. Vien 2013 metais Bristolio ir Lydso miestai iš Jungtinės Karalystės išsiuntė 45 000 tonų atliekų. Įdomu tai, kad norvegai pinigus už šiukšles, taip trokštamą resursą, ne moka, o gauna. Tai yra „laimėkime abu“ situacija, kadangi užsienio miestams pigiau atliekas išsiųsti į vidurnakčio saulės šalį, nei patiems vežti ir saugoti sąvartynuose. O Norvegijos įmonės lobsta ir iš šiukšlių priėmimo, ir iš parduotos energijos.
Visoje Europoje per metus išmetama 150 milijonų tonų atliekų keliauja į sąvartynus, tad potencialas atliekų deginimui – didžiulis. Norvegija nėra vienintelė valstybė, kuri degindama atsikrato turimų šiukšlių. Europos Sąjungoje jau yra apie 420 veikiančių krematoriumų, kurie tieka šilumą bei elektrą daugiau nei 20 milijonų žmonių. Tarp aktyviausių atliekų degintojų yra Švedija, Vokietija, Belgija bei Olandija.
Norvegijoje šiukšlių sistema yra labai išvystyta. Atliekos yra aktyviai rūšiuojamos bei perdirbamos, o likusi jų dalis deginama, taip suteikiant šilumą bei elektrą namų ūkiams. Atliekų kiekis toks populiarus, kad Skandinavijos šalims reikia dėl jų konkuruoti bei importuoti iš likusios Europos dalies. Oslas, kurio suklestėjimas buvo paremtas naftos atradimu, tapo pagrindiniu atliekų deginimo centru šalyje bei tikisi per artimiausius 20 metų tapti žaliausiu miestu pasaulyje.
Šaltinis - http://blog.norvegu24.lt
