Kitais metais, gavus finansavimą, „Lietuvos Caritas“ planuoja pradėti vykdyti projektą „Pagalba sergantiems epilepsija“. Be tiesioginės socialinės pagalbos kenčiantiems nuo epilepsijos bei jų artimiesiems, planuojama įvykdyti dar keletą tikslų. Svarbiausias iš jų – paraginti atviriau kalbėti apie šią problemą, supažindinti su ja visuomenę, viešai kalbėti apie epilepsijos formas bei gydymą, gyvenimą su šia liga.
Epilepsija yra lėtinis neurologinis smegenų funkcijų sutrikimas, pasireiškiantis besikartojančiais epilepsijos priepuoliais. Ši liga iš esmės pakeičia žmogaus gyvenimą, kadangi priepuoliai gali kilti bet kuriuo metu ir esant bet kurioje vietoje, dėl to atsiranda diskomfortas, kinta asmens santykiai su aplinka, kitais žmonėmis. Epilepsija serga apie 1 % Lietuvos gyventojų – panašūs rodikliai sutinkami daugumoje pasaulio šalių. Šia liga galima susirgti labai netikėtai, bet kuriame amžiaus tarpsnyje, todėl su ja sunku susitaikyti ir priprasti prie pasikeitusio gyvenimo.
Epilepsija gali būti kelių rūšių – fokalinės epilepsijos atveju žmogus jaučia artėjantį priepuolį ir gali išmokti jį valdyti, o generalizuotos epilepsijos priepuolio metu žmogus sąmonę praranda visiškai, nežino, kas su juo atsitinka – taip galima patirti traumą ar netgi užsimušti. „Nenuostabu, kad dėl nuolatinės nežinomybės epilepsija sergantis žmogus dažnai yra kamuojamas nerimo. Socialinis darbas jam suteikia galimybę bendrauti, aiškintis jo pojūčius, baimes. Kai apie dalyką kalbame, jis atrodo nebe toks nepažįstamas, todėl taip nebaugina,“ – sakė „Lietuvos Caritas“ generalinio direktoriaus pavaduotoja Janina Kukauskienė.
Nors sergantiesiems epilepsija Lietuvoje jau seniai teikiama kvalifikuota ir profesionali medicininė pagalba, socialinė pagalba sergantiems lėtinėmis ligomis Lietuvoje nėra išvystyta – didžiųjų miestų neurologijos klinikose netgi nėra socialinių darbuotojų. „Lietuvos Caritas“ bus pirmoji šalies organizacija, vykdanti tokio pobūdžio projektą. „Apskritai Lietuvoje jau egzistuoja sergančiųjų globėjų organizacija, epileptologų organizacija, Vilniuje veikia Lietuvos epilepsijos integracijos organizacija. Tačiau šios bendruomenės vienija arba pačius sergančiuosius, arba medikus specialistus, o socialinio darbo prasme iniciatyvos trūksta,“ – apgailestavo viena projekto koordinatorių socialinių mokslų daktarė Polina Šedienė. Jos teigimu, būtent šio projekto kontekste pirmą kartą Lietuvoje bus mokomasi socialinio darbo su sergančiaisiais, jų šeimų nariais, kitais šioje srityje dirbančiais asmenimis.
Projektą planuojama vykdyti 4 metus. Pirmaisiais metai bus mezgami kontaktai su neurologais, neurologijos klinikomis, poliklinikų medikais. „Caritas“ socialiniai darbuotojai galės žmones nukreipti į medikus sužinoti diagnozės, ją patikslinti, o medikai galės sergančiuosius nukreipti į „Lietuvos Caritas“ ieškoti psichosocialinės pagalbos.
Bendrauti planuojama ir su sergančiųjų artimaisiais, vienas iš svarbesnių planų – projekto metu organizuoti mokymus, savitarpio pagalbos grupes epilepsija sergančius vaikus auginantiems tėvams. „Projekto pradžia taps savotišku tyrimu, kokie yra žmonių poreikiai, įsidarbinimo svarbiausios kylančios problemos. Pvz., Vokietijoje aktualūs šeimos kūrimo, vairavimo, taip pat laisvalaikio organizavimo klausimai,“ – teigė Janina Kukauskienė.
„Lietuvos Caritas“ yra įsikūręs Kaune, todėl čia vyks pagrindinės projekto veiklos, tačiau planuojama nuolat vykti į kitus šalies regionus. Projekte taip pat planuojama socialinio darbo, ergoterapijos, kitų mokslo sričių studentams sudaryti galimybę atlikti praktiką.
