Naujojoje Vilnioje termometras rodo 41 laipsnį, sinoptikai sako, kad taip nėra

Ketvirtadienis Lietuvoje – itin karštas. Sinoptikai jau kurį laiką prognozavo, jog šiandien vietomis termometrų stulpeliai gali perkopti 35 laipsnių ribą, karštis gali prilygti stichiniam.

„Danguje pasirodys vos keli debesėliai. Vyraus sausi orai, tik vakare kai kur vakariniuose rajonuose prognozuojami trumpi lietūs su perkūnija. O pietryčių vidutinio stiprumo vėjas nelabai bevėsins. Naktis bus tvanki – 15–20 laipsnių, pajūryje bus dar šilčiau. Dieną oras įkais net iki 30–35 laipsnių“, – skelbė sinoptikai.

Ikrauk.lt pasiekė žinios, jog Naujojoje Vilnioje ketvirtadienio popietę termometro stulpelis peršoko 40 laipsnių žymę – nuotrauką redakcijai atsiuntė skaitytojas Ivanas.

Ikrauk.lt susisiekė su Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos vyriausiąja specialiste Zita Markevičiene, kuri patikino redakciją, kad kol kas tokių karščių nebuvo užfiksuota, paskutinį kartą temperatūra matuota 15 valandą. Anot pašnekovės, matuoti temperatūrą reikia būnant pavėsyje, o tokie skaitytojo skaičiai, matyt, užfiksuoti termometrą palikus saulėje.

Ikrauk.lt kviečia skaitytojus pasidalinti informacija apie Lietuvoje tvyrantį karštį. Fotografuokite termometrų stulpelius, nurodykite, kuriame Lietuvos kampelyje tai užfiksuota. Redakcija taip pat laukia skaitytojų pasakojimų apie netikėtus būdus atsivėsinti – kaip su karščiu kovojate jūs?

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas skaitytojams taip pat primena, kaip reikia apsisaugoti nuo karščio.

Rekomenduojamos prevencinės priemonės, švelninančios karščio ir saulės žalingą poveikį žmogaus organizmui:

Svarbiausia – tinkamai apsirenkite:

- dėvėkite natūralaus pluošto, laisvus, lengvai ir gerai praleidžiančius prakaitą drabužius;

- venkite drabužių iš sintetinių audinių;

- patartina rengtis šviesiais drabužiais, kad jie atspindėtų saulės spindulius;

- avėkite odinę avalynę;

- pridenkite galvą apdangalu ar dėvėkite kepurę.

Ribokite fizinį aktyvumą ir buvimo karštyje trukmę:

- karštuoju metų laiku fizinius darbus atlikite ryte ar vakare, karštomis ir tvankiomis dienomis patariama nesportuoti, pavojingiausias laikas – nuo 11 iki 17 val.;

- darbdaviai turėtų atkreipti ypatingą dėmesį į darbuotojus, dirbančius lauko sąlygomis: parūpinti natūralaus pluošto, lengvai ir gerai praleidžiančius prakaitą darbo drabužius, neleisti darbuotojams dirbti išsirengus iki pusės, be galvos apdangalų;

- kai karšta, visada judėkite ir darykite viską gerokai lėčiau negu paprastai, o žmonės, dirbantys lauke, patys ar jų darbdaviai turi sumažinti darbo krūvius, nes kuo sunkesnis darbas yra dirbamas, tuo daugiau šilumos pasigamina žmogaus organizmas, kuri turi būti išskirta į aplinką spinduliavimu per odą (iki 50–60 proc.) ir išgarinimu prakaituojant ir kvėpuojant (fizinė termoreguliacija);

- dirbant karštyje, darbuotojams būtinos specialios pertraukos vėsioje vietoje, kurių trukmę ir dažnumą darbdavys nustato savo nuožiūra, tačiau ne rečiau nei kas 1,5 val.;

- ribokite buvimo trukmę karštoje aplinkoje, venkite saulėkaitos, tiesioginių saulės spindulių poveikio, itin pavojinga užmigti saulės atokaitoje;

- pratinkite organizmą prie karščio palaipsniui, tai labai svarbu vyresnio amžiaus žmonėms bei turintiems antsvorį;

- kuo daugiau laiko praleiskite vėsesnėse patalpose;

- pasistenkite išvykti iš didmiesčio, itin patartina vyresnio amžiaus žmonėms ir mamoms su kūdikiais bei žmonėms, sergantiems įvairiais širdies sutrikimais ir hipertenzija.

Gerkite dažniau nei troškina:

- gerti geriausiai tinka stipresnės mineralizacijos be angliarūgšties vanduo (mineralinis, mineralizuotas ar pasūdytas), nes karštoje aplinkoje žmogaus organizmas su prakaitu netenka daug skysčių ir mineralinių medžiagų;

- labiau išprakaitavus patartina pavartoti kalio chlorido, magnio, pomidorų, citrusinių vaisių, slyvų sulčių;

- venkite alkoholio, skysčių su kofeinu, gėrimų su cukrumi ar saldikliais, nes šie gėrimai skatina vandens pašalinimą iš organizmo;

- negerkite iš karto daug, geriau gerkite nuolat ar reguliariai (kas 1–2 val.) po truputį, nelaukite kol ims kankinti troškulys (pajutus troškulį, organizmas jau būna šiek tiek dehidratavęs);

- jei išgėrėte pakankamai daug skysčių, o troškulio pojūtis nepraeina, jį geriau malšinkite drungnu vandeniu, arbata arba vandeniu su citrinos sultimis, gerkite vandenį kuo ilgiau jį išlaikydami burnoje, kad sudrėktų visa burnos ertmė, arba tik paskalaukite gerklę vandeniu (taip daro kai kurių sporto šakų sportininkai);

- gėrimai su ledu karštyje taip pat nemalšina troškulio, o gerdami ledinį skystį galite peršalti, nes toks gėrimas atšaldo gerklę ir skrandį, o troškulio pojūtis sugrįžta greitai ir karštį iškęsti tampa dar sunkiau;

- troškulio nemalšina ir pienas;

- atsigaivinti labiausiai tinka vaisių ir daržovių sultys bei arbata.

Valgykite saikingai ir lengvai virškinamą maistą:

- valgykite tik lengvai pasisavinamą maistą, o geriausia – daug vaisių ir daržovių;

- valgykite daugiau skystų produktų, lengviau pasisavinamų liesų pieno produktų;

- nevalgykite riebaus ir sunkiai virškinamo maisto.

Karščio metu gyventojai nukenčia:

- dėl nudegimų;

- dėl perkaitimo arba taip vadinamo šilumos smūgio;

- dėl saulės smūgio;

- dėl hipoksijos (deguonies bado).

Saulės nudegimas:

- kiek įmanoma venkite saulės nudegimų, nes tai sukelia ne tik laikiną diskomfortą, bet ir odos funkcijų susilpnėjimą – ji mažiau vėsina, nes laikinai sutrinka prakaito liaukų funkcijos;

- odos apsaugai nuo nudegimų naudokite apsauginius kremus;

- pratinkite odą prie tiesioginių saulės spindulių palaipsniui ilginant buvimo atokaitoje trukmę;

- akims apsaugoti naudokite akinius su ultravioletinių spindulių filtrais.
Perkaitimas arba šilumos smūgis – tai pavojinga sveikatai organizmo būklė, kai sutrinka kūno temperatūros reguliacijos mechanizmas, susikaupia šilumos perteklius organizme, kurio kūnas jau nesugeba pašalinti, todėl pakyla kūno temperatūra. Termoreguliacijos esmė – į aplinką turi išsiskirti tiek šilumos, kiek jos pasigamina organizme.

Galimos perkaitimo priežastys:

- aukšta aplinkos oro temperatūra (dažniausiai 30 ir daugiau laipsnių);

- didelė santykinė oro drėgmė (dėl didelės santykinės oro drėgmės žmogaus organizmas jaučia keliais laipsniais aukštesnę temperatūrą negu yra iš tikrųjų);

- intensyvi saulės spinduliuotė (didelis saulės aktyvumas);

- mažas oro srauto judėjimas apatiniuose atmosferos sluoksniuose, nesugebantis išsklaidyti prie žemės susikaupusios šilumos;

- mažai vartojama skysčių;

- ilgai ir sunkiai dirbama, intensyviai judama saulės atokaitoje ar karštoje nevėdinamoje patalpoje;

- organizmas nebuvo palaipsniui pratinamas prie karščio;

- perkaitimas labai priklauso ir nuo žmogaus amžiaus, sveikatos stovio, psichikos būklės – labai greitai perkaista vaikai, vyresnio amžiaus žmonėms perkaitimas sukelia skausmus širdies plote.

Perkaitimo simptomai:

- aukšta kūno temperatūra (gali pakilti iki 38–41 laipsnių);

- odos paraudimas ir karščiavimas (oda neprakaituoja);

- galvos skausmas ir svaigimas, spengimas ausyse, pusiausvyros sutrikimas;

- stiprus ir padažnėjęs (iki 110–160 k/min.) pulsas ir kvėpavimas (per 20 k/min.);

- troškulys;

- mieguistumas, vangumas, nenoras judėti;

- užsitęsusi tokia būklė sukelia smegenų funkcijų apribojimą, spazmus ir galiausiai sąmonės aptemimą ir trumpalaikį sąmonės netekimą ar net komą;

- jei pajutote perkaitimo požymius ar pastebėjote kito žmogaus blogą savijautą, nelikite vienas ir nepalikite kito žmogaus vieno, o pasitelkite į pagalbą kitus asmenis.

Pirmoji pagalba perkaitus:

- jei perkaistama lengvai, padės šiltas dušas, apsitrynimas rankšluosčiu, suvilgytu vėsiu vandeniu, vėsaus vandens ar sulčių gėrimas, ramybės būsena;

- sunkesniu atveju skubiai išveskite ar išneškite nukentėjusįjį iš karštos aplinkos; paguldykite pavėsyje ar vėsioje vietoje būtinai ant nugaros, po kojomis pakišant pagalvę ar suvyniotus drabužius (taip pagerės galvos ir širdies kraujotaka);

- apklokite ar vyniokite nukentėjusįjį į sudrėkintą vandeniu (37 laipsnių) antklodę, paklodę, rankšluostį, nuolat juos drėkinkite, jo veidą vilgykite vėsiu vandeniu;

- kai kūno temperatūra nukris iki 37,5 laipsnių, drėgną antklodę, paklodę, rankšluostį pakeisite sausa ir duoti gerti ko nors vėsaus;

- labai patogu naudoti specialią antklodę iš pirmosios pagalbos rinkinio, bet paguldyti ir apkloti nukentėjusįjį reikia taip, kad auksinė pusė šios antklodės būtų prie kūno (vėsintų jį), jei sidabrinė bus prie kūno, jį šildys;

- jei nukentėjusysis be sąmonės, guldykite jį ant šono, vėdinkite, niekuo negirdykite ir skubiai vežkite į gydymo įstaigą.
Saulės smūgis – tai galvos smegenų pažeidimas dėl lokalinio perkaitimo ilgą laiką tiesiogiai veikiant saulės spinduliams nepridengtą (neapsaugotą) galvą ar sprandą, kai įkaista smegenų dangalų kraujo indai ir pakyla galvos smegenų temperatūra.

Saulės smūgio simptomai (požymiai):

- galvos skausmas ir svaigimas, spengimas ausyse, mirgėjimas akyse;

- išbalusi oda, šaltas prakaitas, bendras silpnumas;

- pykinimas, vėmimas;

- padažnėjęs kvėpavimas ir pulsas;

- aukšta kūno temperatūra (gali pakilti iki 41 laipsnio);

- sąmonės netekimas, apalpimas;

- galima mirtis nuo edemos (smegenų paburkimo), jei nukentėjusiajam nesuteikiama pirmoji pagalba.

Pirmoji pagalba esant saulės smūgiui:

- skubiai išveskite ar išneškite nukentėjusįjį iš karštos aplinkos į pavėsį ar vėsią vietą;

- paguldykite jį truputi pakelta galva arba pasodinkite;

- atsagstykite ir atlaisvinkite drabužius, ypač apykaklę;