Nors diskusijos apie teisę į nėštumo nutraukimą nerimsta, kalbėti apie abortą kaip apie medicininę procedūrą Lietuvoje dėl bendrų gana dogmatiškų visuomenės nuostatų tebėra tabu. Ieškodami informacijos šia tema dažniausiai randame tik dviejų priešingų
stovyklų išsakomas pozicijas – matome tuos, kurie pasisako už teisę į legalų abortą ir kalba šia tema iš žmogaus teisių ir socialinių kovų perspektyvos, ir tuos, kurie žūtbūt siekia uždrausti legaliai nutraukti nepageidaujamą nėštumą, nes tai neva nemoralu, o moteris esą visais atvejais privalanti tapti motina.
Argumentai, kuriuos išsako viena ar kita pusė, gali neįtikinti. Su gydytoja-rezidente Simona Pelanyte, dirbančia Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose, vaikų ligų skyriuje, kalbamės be išankstinių baimių, be jokio moralinio atspalvio, gydytojai pasitelkiant naujausių mokslinių tyrimų rezultatus.
– Su reprodukcija apskritai ir ypač su nėštumo nutraukimu iki šiol siejama daug nepagrįstų nuomonių. Esą jaunai moteriai po aborto padidėja nėštumo komplikacių rizika kitą kartą pastojus ar gresia nevaisingumas. Arba kad po nėštumo nutraukimo dažnesni krūties vėžio atvejai, sutrinka menstruacijų ciklas. Kaip pakomentuotumėte šias su nėštumo nutraukimu susijusias nuomones?
– Naujausioje JAV ir Australijos mokslinėje literatūroje paneigiami kai kurie visuomenėje įsivyravę įsitikinimai. Remiantis 2013 m. JAV atliktų statistinių tyrimų duomenimis nustatyta, kad ankstyvajame moters amžiuje atliktas abortas nesusijęs su didesne persileidimo ar ektopinio nėštumo (nėštumo komplikacija, kai apvaisinta kiaušialąstė įsitvirtina ne gimdos sienelėje, bet kitame audinyje, pvz., kiaušintakyje) rizika. Australijos Nėščiųjų konsultavimo centro (Pregnancy Advisory Centre) mokslininkai teigia, kad šiais laikais specialistų stacionare atliktas abortas itin retai susijęs su būsimu nevaisingumu. Neįrodyta, kad nėštumo nutraukimas paskatina didesnę krūties vėžio tikimybę. Tik mažai daliai moterų kurį laiką po aborto negrįžta mėnesinių cikliškumas.
– Kaip yra iš tiesų: ar medicinoje egzistuoja sąvoka „poabortinis sindromas“, ar ji dažniau visuomenėje nepagrįstai vartojama, bandant „mediciniškai“ pagrįsti tam tikrus dogmatinius požiūrius ir kurti moters kaltės aspektą?
– Tokios tikslios diagnozės kaip poabortinis sindromas medicinoje neegzistuoja, tačiau frazė „poabortinis sindromas“ kartais medikų vartojama kaip socialinės srities terminas, susijęs su visuomenės ir pacienčių artimųjų neigiamu požiūriu į abortą. Psichiatrijoje nėštumo nutraukimas gali būti prilyginamas potrauminio streso diagnozei ir laikomas viena iš priežasčių psichopatologijai išsivystyti. Panašiai stresas gali būti patiriamas ir dėl kitų, su nėštumo nutraukimu nesusijusių, priežasčių. Žinia, moterys nevienodai išgyvena nėštumo nutraukimą. Emocinė krizė po aborto labiau tikėtina, jei:
• moteris patiria spaudimą iš aplinkos dėl aborto;
• moteris yra kitų smerkiama dėl pasirinkimo nutraukti nėštumą, jaučiasi vieniša;
• moteris jau prieš nėštumo nutraukimą turi psichopatologinę problemą ar jai jau yra diagnozuota psichinė liga;
• nėštumas buvo planuotas, bet nustatytas vaisiaus apsigimimas.
– Pereikime prie kitos pokalbio dalies, prie paties nėštumo nutraukimo kaip fakto. Kaip apie nėštumo nutraukimą svarstanti ar jį pasirinkusi moteris turėtų elgtis, ką turėtų žinoti? Kur jai kreiptis?
– Visų pirma, jei moteris svarsto apie aborto galimybę, ji turi kiek įmanoma nusiraminti, kuo adekvačiau vertinti situaciją. Jei yra galimybė, visada derėtų pasikalbėti su artimaisiais. Juk artimo žmogaus supratimas ir palaikymas bet kurioje situacijoje yra svarbiausia.
Norint užkirsti kelią rimtoms sveikatos grėsmėms, abortą pasirinkusiai moteriai siūlau savarankiškai „neklaidžioti abejotino patikimumo keliais“, t. y. nepasitikėti internete, spaudoje ar kituose plačiai prieinamuose informacijos šaltiniuose skleidžiamomis panašią praktiką jau turėjusių kitų moterų subjektyviomis nuomonėmis ir patirtimis, o kreiptis tiesiai į savo šeimos gydytoją ar į ginekologą poliklinikoje, t. y. licencijuotą sveikatos priežiūros srities žinovą, galintį tinkamai pakonsultuoti ir turintį teisę atlikti šią procedūrą.
– Kaip ruošiamasi nėštumo nutraukimo procedūrai?
– Išvardinsiu detaliau:
• gydytojas moterį pakonsultuoja rūpimais klausimais apie jos pasirinkimą;
• gydytojas surenka moters buvusių ir esamų sveikatos sutrikimų istoriją;
• atliekamas moters klinikinis ištyrimas;
• atliekami laboratoriniai tyrimai, įvertinama moters sveikatos būklė (hemoglobino kiekis, hematokritas ar fibrinogeno koncentracija. Atsižvelgdamas į moters sveikatos problemas, gydytojas gali paskirti ir kitokius laboratorinius tyrimus. Svarbu įvertinti moters Rh(D), nes esant Rh(-) moteriai po atlikto aborto turi būti suleidžiamas imunoglobulinas, apsaugant nuo galimo serologinio motinos ir vaisiaus konflikto kito nėštumo metu);
• reikiamai ištyrus, atvykus į stacionarą (ligoninę) duodama pasirašyti aborto procedūros sutikimo forma;
• ambulatoriškai (poliklinoje) ir stacionare atliekamas ultragarsinis tyrimas (nustatant gestacinį amžių, tikrinant, kad jis neviršytų 12 sav. nėštumo ribos);
• kaip ir prieš bet kurią kitą medicininę procedūrą, aptariama galimų komplikacijų rizika.
Žinoma, svarbu įvertinti ir finansinę šios procedūros pusę – aborto atlikimo stacionare kaina siekia apie 200 lt.
Įvertinti reikia dar ir tai, kad tiek ambulatorinėje grandyje, tiek stacionare gali tekti laukti eilėje, ypač valstybinėje ligoninėje, kol bus galimybė atlikti procedūrą.
– Lietuvoje šiuo metu nėštumą galima nutraukti moters pasirinkimu iki 12 savaičių. Kuriais atvejais Lietuvoje gali būti nutraukiamas ilgiau nei 12 savaičių trunkantis nėštumas?
– Vėliau nei per 12 nėštumo sav. abortas atliekamas tik esant dviem svarbioms išimtinėms sąlygoms:
1. rizika dėl nėščiosios sveikatos būklės ar gyvybės, tęsiant nėštumą;
2. kliniškai reikšmingi, vaisiaus mirtį galintys sąlygoti vaisiaus apsigimimai.
– Ar pasitaiko atvejų, kai Lietuvoje nėštumas nutraukiamas nelegaliai, nors šiuo metu ir nėra uždraustas? Koks tada kyla pavojus?
– Užsienio literatūroje plačiai aprašomas medikamentinis abortas, kurio metu naudojant tam tikrų vaistų derinį keliais etapais nutraukiamas nepageidaujamas nėštumas. Paminėtina, kad, nepasiekus efektyvaus rezultato šios procedūros metu, nėštumas turi būti galutinai nutrauktas chirurginiu būdu, nes vaistai gali sukelti esamo vaisiaus apsigimimus. Labai svarbu pasirinkti tinkamą jų dozę. Lietuvoje šis metodas valstybinėse klinikose nenaudojamas ir neįteisintas.
Gali būti taikomas nebent kai kuriose privačiose klinikose prižiūrint gydytojui. Teko internete skaityti nemažai moterų diskusijų apie tai, iš kur gauti tokių tablečių, netgi vienos siūlo parduoti kitoms tokių abortą sukeliančių vaistų. Šio reiškinio masto tikslių duomenų nėra. Svarbu pabrėžti, kad griežtai negalima savarankiškai, namų sąlygomis, imtis jokių priemonių nėštumui nutraukti. Tai gali būti labai pavojinga.
– Kokia priemonė nėštumui nutraukti Lietuvoje taikoma oficialiai ir yra populiariausia? Prašom, paaiškinkite kiek įmanoma suprantamai, kaip tai vyksta, ar taikoma narkozė, kada po aborto pradėti varoti kontraceptines priemones ir pan. Ką svarbu žinoti?
– Pagrindinė oficiali priemonė Lietuvoje yra chirurginis abortas, kuris pagal nėštumo laiką skiriamas į 2 būdus:
• esant nėštumui iki 6 sav. abortas gali būti atliekamas ambulatorinėje grandyje (poliklinikoje), taikant vietinę nejautrą (netaikant pilnos narkozės). Stebint ultragarsu, į moters gimdą įvedamas specialus siurbtukas, kuriuo pašalinamas vaisius. Taikant šį metodą neišplečiamas gimdos kaklelis;
• esant 6–12 sav. nėštumui abortas atliekamas tik stacionare (ligoninėje), taikant trumpalaikę bendrąją nejautrą. Mechaniškai ar medikamentinėmis priemonėmis praplečiamas gimdos kaklelis, kad lengviau būtų naudoti instrumentus vaisiui pašalinti. Tinkamai paruošus gimdos kaklelį moteris apsaugoma nuo komplikacijų, tokių kaip gimdos kaklelio ar gimdos įplyšimai.
Po procedūros moteris, Australijos Nėščiųjų konsultavimo centro duomenimis, turi būti stebima mažiausiai 30 min. iki 3 val., turi būti užtikrinama priežiūra dėl galimų būklės pokyčių, pvz., jei prasidėtų vidinis kraujavimas.
Kai kurioms moterims 2–4 dieną po procedūros gali pasireikšti spazmai apatinėje pilvo dalyje, gydomi nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo (pvz., „Ibuprofen“).
Praėjus 2 sav. po aborto, moteris turi kreiptis į savo šeimos gydytoją ar ginekologą dėl pakartotinio klinikinio sveikatos būklės ištyrimo, turi būti užtikrinta, kad nėra jokių komplikacijų.
Atkreiptinas dėmesys, kad ovuliacija gali prasidėti po 2 sav. nutraukus nėštumą, todėl moterims, vartojančioms kontraceptines tabletes, rekomenduojama pradėti jas vartoti praėjus dienai po nėštumo nutraukimo.
– Ar mūsų laikais chirurginiu būdu atliekamas nėštumo nutraukimas yra saugi priemonė?
– Chirurginis abortas laikomas saugiu ir efektyviu:
• < 0.1 % moterų dėl gausaus kraujavimo procedūros metu reikalingas kraujo perpylimas;
• < 1 % atvejų reikalinga pakartotinė procedūra, kai vaisius nevisiškai pašalinamas iš karto;
• < 1–2 % atvejų gali būti pažeistas gimdos kaklelis jo plėtimo metu;
• < 3 % prireikia antibakterinės terapijos, kilus infekcijai. Pvz., 5–20 % moterų gali būti stebimas poabortinis endometritas (širdiplėvės uždegimas). 2013 m. atliktos metaanalizės duomenimis, šis dažnis sumažėja 50 % prieš aborto procedūrą paskyrus antibiotikų profilaktinę dozę.
• 0.1 % atvejų gali įplyšti gimda ir būtina jos chirurginė korekcija;
• moters mirties rizika, atliekant abortą iki 12 nėštumo sav., yra labai maža (< 1 iš 100.000 atvejų).
– Dabar kartais kyla diskusijų apie gydytojų religinius įsitikinimus, dėl kurių jie atsakytų atlikti kai kurias procedūras, tarkime, nutraukti nėštumą. Ar, Jūsų nuomone, teisinga, kai panašiais atvejais gydytojas (-a) darbe vadovaujasi dogmatiškais religiniais įsitikinimais, kurie gali pakenkti pacientėms?
– Jei akivaizdūs klinikiniai įrodymai byloja, kad tęsiamas nėštumas kelia grėsmę motinos sveikatai, juo labiau gyvybei, pirmiausiai visos pastangos turi būti sutelkiamos į moters būklės stabilizavimą ir gelbėjimą. Per savo darbo praktiką dar nesu sutikusi gydytojo, kuris dirbtų vadovaudamasis religiniais įsitikinimais. Nesu susidūrusi ir su situacijomis, kai gydytojo moralinės vertybės prieštarautų pacientų ar pacienčių pasirinkimams. Bet kuriuo atveju turime vertinti ir gerbti į mus besikreipiančių žmonių pasirinkimo laisvę.
– Nors Lietuvoje abortų mažėja, kaip žinia, LR Seimas pavasario sesijos metu balsuos, ar uždrausti nutraukti nėštumą visais atvejais, išskyrus dvi išimtis – jei kyla pavojus moters sveikatai ar gyvybei arba jei vaisius yra išžaginimo pasekmė. Ar, Jūsų nuomone, abortai iki 12 savaičių Lietuvoje turi išlikti legalūs?
– Reikia toliau užsiimti švietimu, o ne drausti nutraukti nėštumą, nes draudimas tik paskatintų nusikalstamus nelegalius abortus, kurių metu moterų sveikatai būtų daroma žala ir kiltų labai didelis pavojus jų gyvybėms.
Kalbino Aira Niauronytė
