Ignalina – miestas, kurio pavadinimas kilo iš didelės meilės. Pasak legendos, žmonės prakeikė Liną ir Igną jų vestuvių dieną, bet Perkūnas pasigailėjo įsimylėjėlių ir leido jiems apsigyventi ežero dugne. Žmonės šneka, kad dar ir dabar girdi Linos raudas, tik galbūt ne dėl meilės, bet dėl šiukšlių gulinčių ežero dugne.
Laisvojo nardymo ir povandeninės žūklės asociacija „Vienu įkvėpimu“ kartu su viešbučio ir pramogų parko „Žuvėdra“ kolektyvu nusprendė išvalyti Paplovinio ežero pakrantę. Apsirengę specialiais nardymui skirtais kostiumais ir prisipūtę valtį, leidosi į šiukšlių paiešką. Ežero pakrantė buvo nusėta padangomis, gėrimų pakuotėmis ir kitais daiktais.
Po poros valandų, praleistų vandenyje, krante atsidūrė gausybė padangų: nuo mažiausių, skirtų vežimėliams, iki didžiausių, skirtų sunkiasvoriams savivarčiams. Tarp radinių pasitaikė keli dviračiai ir vaikiški vežimėliai, iš kurių belikę tik metaliniai griaučiai. Ištraukti įvairiausi buitiniai rakandai: kibirai, kastuvai, puodai ir net mokyklos laikus menanti kėdė. Kaip ir visur, taip ir šiame ežere, nemenką dalį sudarė gėrimų tara.
„Vienu įkvėpimu“ ir „Žuvėdra“ kolektyvai tikisi, kad ateityje Paplovinio ežero dugnas išliks švarus ir nereiks Linai daugiau braukti ašarėlės.
