Liepos 12-15 dienomis Prienų rajone, Visuomenės harmonizavimo parke, vyko pirmasis pasaulio lietuvių susitikimas nepriklausomos Lietuvos istorijoje, kuris sujungė lietuvius, gyvenančius atokiausiuose tiek pasaulio, tiek Lietuvos kampeliuose.
Pasak organizatorių, apie 40 proc. visų festivalio dalyvių buvo atvykę iš užsienio, daugiausiai iš JAV, Pietų Amerikos, Kanados, Rusijos. Buvo planuota, jog į renginį susirinks apie tris tūkstančius žmonių, tačiau jis viršijo lūkesčius ir jame sudalyvavo apie 3500 tūkstančio jaunimo. Taip pat čia pasirodė apie 170 pranešėjų, kurie skaitė paskaitas, gvildeno įvairias problemas diskutuodami tarpusavyje bei atsakinėdami į žiūrovų klausimus verslo, mokslo, politikos bei kultūros temomis. Renginyje dalyvavo jo globėja prezidentė Dalia Grybauskaitė, prezidentas Valdas Adamkus, Andrius Kubilius, Eligijus Masiulis, Rimvydas Valatka, Artūras Zuokas, Ilja Laurs, Juozas Statkevičius, Antanas Guoga, Gitanas Nausėda, Arnoldas Lukošius, Algirdas Kaušpėdas bei daugybė kitų žinomų žmonių. Pasak renginio atstovės spaudai Tomos Kumžienės, įkalbinti sudalyvauti tokius garsius ir gerbiamus pranešėjus nebuvo sudėtinga ir dauguma pakviestųjų maloniai sutiko pasidalinti savo patirtimi ir žiniomis su jaunimu. Be to, buvo netgi tokių pranešėjų, kurie specialiaI dėl šio renginio nukėlė savo jau suplanuotų kelionių laiką.
Bene daugiausiai dėmesio sulaukė verslo srities pranešimai ir diskusijos, kurių metu kalbėjo žymūs Lietuvos ekonomistai bei verslininkai. Pastarieji dalijosi asmenine patirtimi apie verslo pradžią, stengėsi įkvėpti jaunimui drąsos bei ryžto įgyvendinti savo idėjas. Pasak Ilja Laurs, vieno geriausiai pasaulyje žinomų lietuvių verslininkų, skirtumas tarp Lietuvos ir JAV studentų tas, jog nors Lietuvoje yra lygiai tiek pat daug jaunų žmonių, norinčių pradėti savo verslą, tačiau daug mažiau jų ryžtasi tą padaryti dažniausiai dėl to, kad jiems trukdo biurokratija ar įvairūs psichologiniai barjerai. ISM rektorius Nerijus Pačėsa paminėjo, jog norint kurti verslą reikia idėjos, iniciatyvos ir įgyvendinimo, tačiau lietuviai bijo imtis idėjų, keičiančių pasaulį ir stokoja profesionalumo padaryti viską gerai iki galo. Kiti pranešėjai teigė, kad Lietuvoje verslo aplinka pamažu gerėja ir dabar yra puikus metas pasireikšti jaunimui, kuris turi nebijoti nesėkmių ir bandyti tol, kol pavyks.
Nemažai dėmesio taip pat sulaukė LRT studijoje vykę susitikimai. Kandi ir tuo pačiu linksma buvo diskusija apie didžiųjų Lietuvos miestų vizijas. Vilniaus meras Artūras Zuokas iškalbingai gyrė Vilnių kaip miestą su stabiliu ir nemažėjančiu gyventojų skaičiumi, idealia vieta gyventi bei auginti vaikus, kaip vieną žaliausių miestų, turinčių puikią senamiesčio dvasią ir geriausią geriamąjį vandenį, kuriame ne per karšta, ne per šaltta...bet šioje vietoje jį nutraukė moderatorius Juras Jankevičius, sakydamas „Ačiū už reklamą, mere“. Diskusijoje netrūko pasikandžiojimų tarp Šiaulių ir Vilniaus merų bei jautėsi amžina Vilniaus ir Kauno kova. Tiesa, Kauno meras į šią diskusiją negalėjo atvykti, todėl laikinąją sostinę užtarė pats moderatorius, sakydamas, jog Kaune taip gera būti, kad visi vilniečiai čia važiuoja linksmintis.
Visas keturias festivalio dienas vyko daugybė diskusijų apie moteris versle, valstybės ekonominę politiką, lietuvišką kiną, piratavimą, aukštojo mokslo problemas, protų nutekėjimą, Lietuvos užsienio politiką, politinių įvykių režisavimą, Lietuvos sportininkų pasiekimus ir problemas ir t.t. Vienu metu vykdavo po kelis pranešimus, todėl žmonės turėjo rinktis, kurį labiausiai nori išklausyti, nors neretai vienu metu norėjosi būti keliose vietose. Be pranešimų ir diskusijų buvo paruošta plati kultūrinė programa, kurios metu žiūrovai galėjo stebėti spektaklius, kino filmus, tarp kurių buvo ir brangiausias Lietuvos istorijoje filmas „Tadas Blinda. Pradžia“, sudalyvauti eko baldų gamyboje, krepšinio bei futbolo varžybose, pažaisti stalo žaidimus, apžiūrėti lietuviškų amatų dirbtuves arba šėlti Keistuolių teatro, Anties, Bix, Freaks on floor, G&G sindikato, Happyendless, Andriaus Mamontovo, Liūdnų slibinų koncertuose. Taip pat vyko projektų pristatymai, kontaktų mugė, kur jaunimas galėjo susipažinti su bendraminčiais ir padiskutuoti aktualiomis temomis.
Renginio organizatoriai teigia esantys patenkinti jo kokybe ir tikina, kad antrasis toks susitikimas turėtų įvykti jau po dvejų metų. Nors festivalio metu pasitaikė įvairių techninių kliūčių, tokių kaip įgarsinimo problemos, pranešimų vėlavimas ar gerokai per mažos kai kurioms diskusijoms paskirtos salės, tačiau tai nesugadino renginio esmės ir visas keturias dienas tarp dalyvių tvyrojo pakili ir draugiška atmosfera. Festivalis parodė, kad lietuvių jaunimo susidomėjimas panašiais renginiais yra didžiulis, o jame vienu metu susirenka daugybė aktyvaus, verslaus, žingeidaus ir kultūringo jaunimo, norinčio keisti pasaulį, organizuoti bei kurti.
Nuotraukos Haroldo Nevidausko
