Tikra sistemos spraga galima pavadinti reikalus, susijusius su Lietuvos Studento Pažymėjimu – pradedant jo gamyba, baigiant „pametimo“ istorijomis. Čia rašoma ir diskutuojama apie tai, o štai čia galima atrasti visą šūsnį skelbimų apie pamestus LSP ir prašymus laikyti juos negaliojančiais. Tik vargu, ar į šiuos prašymus bus atsižvelgta, o man kartais atrodo, kad, pavyzdžiui, tarpmiestinių autobusų vairuotojai žino apie šią klastą ir todėl labai dažnai gan piktai žiūri į tuos, kurie reikalauja nuolaidos su tokiu dokumentu.
Piktumai piktumais, spragos spragomis, o aš sugalvojau iš viso to pasijuokti ir pamėginti paskambinti keliems iš „nelaimėlių“ bei pradžiuginti, kad jų LSP radau ir esu pasiruošęs grąžinti.
Pirmoji pašnekovė atrodė itin išsigandusi ir dievagojosi, jog pažymėjimą pametė dar 2007 metais. Tuomet ji kreipėsi į policiją, tačiau skelbimą internete publikavo tik šiemet, kai universiteto valdžia liepė tai padaryti. Visus tuos metus ji turėjo Tarptautinį studento pažymėjimą. Skambėjo itin neįtikinamai, bet mano „misija“ nebuvo įbauginti studentus. Patikinau, kad viskas gerai ir atsisveikinau.
Kitu atveju – nustebimo kupina reakcija:
– Jūs jį radot?? O kaip Jūs jį galėjot rast? Ir man įdomu, kur Jūs jį radot, nes aš jį pamečiau prieš savaitę... – Radom. – Aaa... – Norėsit jį atsiimti? – Palaukite, gaėtume susisiekti truputį vėliau... Iki.
Antrą kartą paskambinus vėl buvo aiškinamasi, kur ir kokiomis aplinkybėmis šis LSP buvo surastas. Jaučiamas nepatiklumas ir nerimas. Atsiprašau už sutrugdymą ir palinkiu sėmės.
Toliau – keletas užimtų numerių ir pašnekovas, kuris labai juokėsi, kai panorau grąžinti atsiradusį dokumentą. „Man taip liepė parašyti“, – sakė jis. Liepė tai liepė, bet tada nepasipiktinkite, kai konstatuojamas faktas, jog nuo šiol nuolaidomis naudositės nelegaliai. Juk prašote, kad šis dokumentas būtų laikomas negaliojančiu. Bet gi paliepimų reikia paisyti. Ačiū už nuoširdų juoką.
Užteks.
Nors gal derėtų įkurti tarnybą, kuri būtų atsakinga už šiuos reikalus. Bet jei rimtai, mes tarnybų visokių turime ir taip per daug. O į įstatymus žiūrime pro pirštus, kai tai mums naudinga. Sakau „mes“, nes ir pats „slepiuosi“ po ISIC, nes šis šaunesnis bent jau ta prasme, jog jo nereikia pamesti, o ir galioja ilgiau...
Palankių visiems nuolaidų ir gražios vasaros.
Kristinos Aksaminaitės nuotr.
