Alergija yra XX-XXI a. kūdikių, vaikų ir suaugusiųjų rykštė. Žinios apie šią ligą siekia net laikus iki Kristaus gimimo. Iki šių dienų ji laikoma iki galo neįminta mįsle. Ištisus šimtmečius buvo gilinamasi į jos atsiradimo priežastis bei gydymą.
Šiuo metu visame pasaulyje yra be galo daug žmonių kenčiančių nuo šios ligos. Alerginių susirgimų protrūkį lemia daug įvairių veiksnių – aplinkos užterštumas, gyvenimo būdas, nesveikas maistas, gausus cheminių medžiagų naudojimas, paveldimumas.
Alerginėmis ligomis dažniausiai susergama kūdikystėje ir vaikystėje, rečiau alergija pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms. Kūdikius dažniausiai kamuoja atopinis dermatitas, o sulaukus vyresnio amžiaus, vaikus vargina tokios ligos kaip bronchų astma, alerginis rinitas. Laikui bėgant ligos forma gali būti lengvesnė, o dar vėliau liga gali pasitraukti, tačiau neretai žmogų šios ligos gali lydėti visą gyvenimą. Sergant šiomis ligomis, žmonės susiduria su psichologinėmis, socialinėmis, fizinėmis sveikatos problemomis.
Vaikai ir alergija
Visame pasaulyje daugėja alergija sergančių vaikų. Apie 60-70 proc. sergančių alergija, tarp giminaičių turi sergančių bronchų astma, maistine ar odos alergija.
Nustatyta, kad didelę reikšmę turi paveldimumas. Apie 20 proc. vaikų, kurių tėvai nesirgo alerginėmis ligomis, gali jomis susirgti, tačiau jei kuris nors iš tėvų serga, rizika susirgti padidėja iki 50 proc., 70 proc. atitenka tiems vaikams, kurių abu tėvai serga alerginėmis ligomis.
Alerginių ligų paveldėjimas nereiškia, kad ir vaikai sirgs tomis pačiomis ligomis. Vieni gali sirgti bronchų astma, kiti alerginiu rinitu, šienlige ar alergine odos liga. Sergančiųjų vaikų alergijos laikui bėgant gali keistis: pvz. kūdikis serga atopiniu dermatitu, vėliau atsiradus astmai, atopinio dermatito požymiai gali išnykti.
Pagrindinės ligos, kuriomis gali sirgti alergiški vaikai
Vaikai gali sirgti tokiomis ligomis: bronchų astma, alerginis rinitas, atopinis dermatitas, kontaktinis dermatitas, dilgėlinė, maisto alergija, alergija vabzdžiams, alergija vaistams
Alergija ir vaiko psichologinė būklė
Stiprios emocijos, tokios kaip baimė, susijaudinimas gali sukelti astminio dusulio priepuolius. Jei vaikai tinkamai prižiūrimi įvairių psichikos sutrikimų galima išvengti. Svarbu, kad vaikas nebūtų ribojamas nuo realaus gyvenimo, reikia ugdyti jo psichinę pusiausvyrą.
Norvegų gydytojo, profesoriaus, Kjelio Osas rekomenduojamas elgesys su alergiškais vaikais:
- Elgtis su vaiku taip, kaip ir su sveiku vaiku. Tik alergiškas vaikas turi laikytis keleto neįprastų apribojimų;
- Paaiškinti vaikui šių apribojimų priežastis ir esmę, paskatinti jų laikytis;
- Didelis rūpestis ir budrumas tik kenkia. Juk negalėsime visą gyvenimą apsaugoti jų nuo sunkumų;
- Nepykti, nesibarti, jeigu vaikas darė kažką ne taip. Dėl to liga gali paūmėti. Juk iš klaidų mokomės;
- Vaikui girdint nešnekėkite apie jo ligą. Geriausiai, jei vaikas ją užmirš.
- Visi suaugę šeimos nariai, taip pat mokytojai turi būti informuoti apie vaiko ligą ir atsižvelgti į tai.
Alerginių susirgimų prevencija
Alergiją įveikti labai sunku. Didelę reikšmę turi gyvenamosios ir darbo sąlygos. Oro užterštumas auga, maisto kokybė prastėja. Norint pasiekti gero rezultato, reikia visos visuomenės pastangų, stengiantis maksimaliai užkirsti kelią tokiems veiksniams.
Tačiau būtina pradėti nuo savęs, todėl žmogus pats tūri rūpintis savo sveikata, nes nuo to priklausys tolimesnė ligos eiga. Jis privalo kontroliuoti namų aplinką, vengti gyvūnų, nerūkyti, nebūti prirūkytoje aplinkoje, stengtis vengti kontakto su cheminėmis medžiagomis buityje ir darbe, nepiktnaudžiauti kosmetika.
Šeimos, kurios susiduria su panašiomis ligomis tūrėtų kreiptis į atitinkamas institucijas, specialistus – medicinos darbuotojus, socialinius darbuotus, psichologus ir kt.
Norint padėti šeimoms, auginančioms šiomis ligomis sergančius vaikus, turėtų veikti tinkamas ir nuoseklus specialistų bei tarpinstitucinis bendradarbiavimas. Taip būtų užtikrinta efektyvi pagalba padedant jiems išmokti gyventi su šiomis ligomis, stengtis sumažinti riziką jomis susirgti, o susirgus padėti išmokti gyventi ir susidoroti su šių ligų pasekmėmis.
Straipsnį parengė: Inga Ladygienė, VPU SKI, II magistrantūros kurso studentė
