Arba Kodėl žodyje „patriotas“ įžvelgė politikavimą?
Kaip pavasarį atbunda gamta, taip iš po gilaus žiemos miego nubudo ir rašytojas Mantas Areima. Kovo pabaigoje pasirodė nauja jo knygelė „Kiekvienam lietuviui „Patriotiška giesmė“. Tai eilėraščių rinkinys, kuriais autorius užsimojo žadinti tautos sąmonę: leidinyje pristatė alternatyvą Lietuvos Respublikos himnui, kurį ir pavadino „Patriotiška giesmė“.
Pagirtinas žingsnis, jeigu dar prisiminsime, kaip prieš keletą metų rašytojas su savo pirmosios knygos „Nostalgija“ pasirodymu, paskelbė pilietiškumo akciją „Stabdyk tautos emigraciją su knyga“. Vėliau gimė kūrinys „Patriotas“, kuriuo kaip manoma, autorius užbaigė savo politinę karjerą. Kodėl? O gi todėl, jog suprato, kad jo pašaukimas – ne šokinėti pagal partinės programos raidę, o rašyti knygas. Štai ir gimė buvusio emigranto sieloje patriotas. Iš tiesų M.Areimos eilėraščiai priverčia susimąstyti, kas mes tokie, lietuviai, kas buvo mūsų bočiai ir kokia mūsų prigimtis.
Daugelyje eilėraščių įdiegta meilė tėvynei, sužadinamas nostalgijos jausmas (aktualu mūsų kraštiečiams, gyvenantiems už Lietuvos ribų). Gal todėl Seimo leidykla „Valstybės žinios“ ir apsiėmė leisti šią M.Areimos patriotizmu persisunkusią knygelę, kurioje, beje, galima rasti ir „Poezijos pavasario“ skyrelį, ir „Giesmę krepšiniui“, ir nūdienos realijas atskleidžiantį kūrinėlį „Sieloj gimė Patriotas“, parašytą „laužyto ritmo“ melodija, ir itin įkvepiantį eilių „Kas aš esu?“.
Knygelė tiktų į rekomenduotinų perskaityti kiekvienam moksleiviui knygų sąrašą. Leidinyje pagerbtas didis Lietuvos poetas a.a. Justinas Marcinkevičius, kuriam dedikuotas eilėraštis „Lietuvos dainiaus pėdom“. Asmeniškai mane itin sužavėjo „Legenda apie karžygį lietuvininką“, kur gausu gyvo senoviško lietuviškumo, apraizgyto įmantriu tūlo lietuvio žodynu. Kai pasiteiravau autoriaus apie naujo kūrinio pasirodymą, leidybos procesas jau ėjo į pabaigą – tereikėjo paleisti tiražą spausdinimui, tačiau… Davus oficialų užklausimą Seimo komunikacijos departamento ryšių su visuomene skyriui apie knygelės pristatymo galimybes Seime, pusvalandžio bėgyje buvo suspenduota knygelės leidyba Seimo leidykloje, o sąžiningas korektorius, autoriaus išgirtas už nuoseklų ir kruopštų darbą, pastatytas „ant ausų“. Mano nusiųstas klausimas elektroniniu paštu Seimo komunikacijos departamentui: „Ar galėtumėme suorganizuoti Seime knygos pristatymą ir ar parlamentarai žino, kad Seimo leidykloje kepamas kūrinys savo turiniu stabdantis tautos emigraciją?“ sulaukė itin audringos reakcijos – „Čia dar kažkas sumanė pamokyt Seimą patriotizmo?!“ Netrukus gavau atsakymą į užklausimą: „Seimo leidykla nenumato leisti M.Areimos knygos“. Kruopštusis Seimo leidyklos darbuotojas, sudaręs „Patriotiškos giesmės“ galutinį maketą, turėjo rašyti begales pasiaiškinimų ir atšaukti knygos spausdinimą, jos ISBN, UDK kodus, kurie jau buvo patvirtinti. Užvirė košė: nuskambėjo Seimo koridoriais Areimos pavardė… Ir dėl viso to aš pasijutau ta didžiausia kaltininke: ir kam man prireikė to pristatymo Seime?! Ne tuos žodžius parinkau ar užmyniau kažkam ant skaudančios vietos?! Juk aš tik pilka pelytė, studijuojanti žurnalistiką ir laisvalaikiu ką nors parašanti kultūros tematika. Nesmagu prieš autorių, nei prieš visuomenę: per mane nepasirodys naujas kūrinys, skiepijantis meilę tėvynei…
Bet knygelė išleista (yra visatoje aukštesnių jėgų nei Seimo institucija). Gimė it pirmasis saulės spindulys ankstyvąjį pavasarį. Seimo leidykla savo rekvizitais galinių knygelės puslapių nepagražino: suprask, vadovybė neleido. O buvo proga Seimo leidyklai sužibėti (kaip sužibėjo Lietuvos Rašytojų Sąjungos leidykla su „Nostalgija“ ir „Lucilijus“ su „Patriotu“). Tačiau autorius nenusivylęs: „Yra kaip yra. Svarbu rezultatas.“ Taip ir knieti paklausti tos vadovybės: ar diegti tėvynės meilę tautai didelė nedorybė?! Kas gi čia „pripolitikavo“, kad žodis „patriotas“ lygu žodžiui „tabu“???
O jeigu aš vieną gražų pavasario rytą nebūčiau išsiuntusi elektroninio laiško į Seimo komunikacijos departamento ryšių su visuomene skyrių… Ryšių su visuomene?! Atleiskite…
