Remiantis pasauline statistika, alerginės ligos per pastarąsias kelias dešimtis metų tapo bene sparčiausiai plintančiomis (ketvirtoje vietoje pagal susirgimų dažnumą). Maždaug kas trečias žmogus kenčia nuo vienokios ar kitokios alergijos formos. Artėjant pasaulinei alergijos dienai - ji minima liepos 8-ąją - verta prisiminti pagrindinius alerginių ligų simptomus ir gydymą.
Jei anksčiau alergiškas būdavo vos vienas kitas žmogus, šiandien alerginės ligos plinta epidemijos pagreičiu. Įvairaus pobūdžio ir kilmės alergijas skatina vis didesnis aplinkos užterštumas, urbanizacija, didėjantis buitinės chemijos medžiagų vartojimas, pramoninė maisto gamyba (produktuose esantys dažikliai, konservantai, kvapiosios medžiagos), stresas, žalingi įpročiai.
„Pastebėta, kad mieste gyvenantys žmonės būna alergiškesni nei kaimo gyventojai", - tvirtina šeimos gydytojas Jonas Juščius. Anot jo, alergija pasireiškia patiems įvairiausiems dalykams: dulkėms, augalams, maistui, aplinkos taršai, gyvūnams, vabzdžiams, sintetikai ir pan. Alerginės reakcijos gali tęstis nuo kelių dienų iki kelių mėnesių. Jos gali sukelti daug nepatogumų ar problemų buityje. Skiriami trys pagrindiniai alergijos tipai.
Įkvepiama alergija
„Žmonės dažnai neatpažįsta pagrindinių alerginių ligų simptomų, juos painioja su kitomis ligomis", - teigia J. Juščius. Anot jo, didžiausiais ir dažniausiais alergenais ypač šiltuoju metų laiku reikėtų laikyti medžių, krūmų, gėlių, įvairiausių žolynų žiedadulkes, kurios sukelia šienligę. Šią ligą galima atpažinti iš tokių simptomų (pastarieji panašūs į peršalimo): nosies niežėjimo, kvėpavimo takų gleivinės paburkimo, pasunkėjusio kvėpavimo per nosį, nuolatinio čiaudulio, gerklės kutenimo, vandeningos slogos, paraudusių, ašarojančių akių, įvairių alerginių akių uždegimų.
„Šienligę išprovokuoti gali ir dulkės, pelėsiai, gyvūnų plaukai, tabako dūmai ar net kvepalai. Pagrindinis skirtumas, leidžiantis atskirti šienligę nuo peršalimo - negalavimo trukmė. Peršalimas paprastai vargina 5-7 dienas, šienligė - tol, kol žmogus kontaktuoja su alergenu. Be to, sergant šienlige - nekarščiuojama. Dažnai alergijoms (tarp jų ir šienligei) atsirasti įtakos turi paveldėjimas. Jei šeimoje kas nors serga bronchine astma ar kitokios formos alergija, susirgti šienlige tikimybė yra žymiai didesnė. Paprastai šienligės simptomai pasireiškia vaikystėje, ilgainiui su amžiumi gali silpnėti, o pašalinus alergeną ar pakeitus gyvenamą vietą ar aplinką, kartais išnyksta visai", - pasakoja medikas.
Tinkamiausią įkvepiamos alergijos gydymą gali parinkti tik gydytojas, atlikęs visus reikalingus kraujo ir kitokius testus bei nustatęs, kokios būtent medžiagos sukelia nepageidaujamas alergines reakcijas. „Kartais pakanka vengti kontakto su alergenais, kitais atvejais gali reikėti vartoti specialius geriamus ar inhaliuojamus medikamentus, purškalus į nosį, lašiukus į akis. Tinkamai parinkti ir teisingai naudojami vaistai sumažina nemalonius pojūčius, pagerina savijautą", - pasakoja vaistininkė Jūratė Cijunaitienė.
Vaistininkės teigimu, pastarąsias kelias savaites alergine sloga besiskundžiančių žmonių šiek tiek sumažėjo - tam įtakos turi lietingi orai, mat drėgmė žiedadulkes „nusodina" ant žemės, neleidžia joms skrajoti ore. „Jei alerginė sloga negydoma arba gydoma netinkamai, žmogus rizikuoja išprovokuoti kitas alergines reakcijas, susirgti astma. Taip pat gali sutrikti miegas, sumažėja darbingumas, sunkiau susikaupti", - pasakoja J. Cijunaitienė.
Kontaktinė alergija
J. Juščiaus teigimu, šio tipo alergiją išprovokuoja organizmo reakcija į chemines medžiagas, sintetiką, vabzdžių įkandimus, kontaktą su gyvūnais. Simptomai - parausta ir patinsta oda, pastarąją niežti, gali išberti pūslelėmis. „Kasdien kontaktuojame su šimtais daiktų ar objektų, galinčių sudirginti odą bei sukelti alergiją. Įvairūs chemikalai, esantys daugelyje kasdienėje buityje naudojamų priemonių, pažeidžia odą, iškreipia ir sumažina odos apsauginio barjero funkciją", - pasakoja gydytojas. Jo teigimu, pastaruoju metu ypač stiprios alerginės reakcijos yra įkandus įvairiems vabzdžiams - besikeičiančios aplinkos sąlygos (didėjantis užterštumas, šiltėjantis klimatas) pastaruosius verčia migruoti į kitas vietas, mutuoti. Dėl to kartais net paprasčiausias uodo ar mašalo įkandimas gali baigtis rimta alergine odos reakcija.
„Šiuo metu vienos paklausiausių prekių vaistinėse - įvairūs repelentai bei specialūs tepalai ar geriami medikamentai, malšinantys alergijų simptomus: niežulį, skausmą, tinimą", - tvirtina vaistininkė. Vabzdžių sukastas vietas, anot J.Cijunaitienės, taip pat efektyvu pašaldyti ledo gabalėliu ar specialiu kompresu - tai apmalšins skausmą. Jei uodo ar kitokio vabzdžio įkastą vietą išbėrė, jei plinta stiprus tinimas, vargina aštrus skausmas, ir ypač - jei pakilo temperatūra, skauda galvą, pykina, vemiama ar viduriuojama, būtina nedelsiant kreiptis į medikus.
Alergija maistui
Ši, šeimos gydytojo J. Juščiaus teigimu, kyla tuomet, kai žmogaus imuninė sistema maistą suvokia kaip pavojingą dalyką organizmui. „Kai alergiškas žmogus valgo tam tikrą maistą, jo imuninė sistema yra stimuliuojama maiste esančių alergenų ir pradeda gaminti antikūnus, specifinius tame maiste esantiems baltymams (alergenams). Dažniausiai alerginę reakciją išprovokuoja šie maisto produktai: kviečiai, sojos, riešutai, pienas, kiaušiniai, žuvys ir vėžiagyviai, citrusiniai vaisiai. Maisto alergija atpažįstama iš šių pasikartojančių simptomų, atsirandančių vartojant tuos pačius produktus: patinsta gerklė, darosi sunku kvėpuoti, skauda pilvą, išberia odą ar prasideda egzema, svaigsta galva, asmuo viduriuoja, vemia", - tvirtina gydytojas.
„Norint išvengti alergijos maistui, būtina vengti valgyti tuos produktus, kam esate ar, tikėtina, jog esate alergiški. Riboti reikėtų ir egzotišką, konservantų bei sintetinių priedų gausų maistą, vietoj jo geriau rinktis kuo natūralesnius produktus, atitinkančius savo klimato juostą bei augimvietės terpę. Nepraeinančius maisto alergijos simptomus mažina specialūs vaistai", - pataria J. Cijunaitienė.
