Skaitytoja Laura dalijasi savo patirtimi. Ji pasakoja istoriją, į kurią buvo pakliuvusi važiuodama autostopu.
Savo istorija dalinkitės ikrauk@15min.lt arba įkraukite ją čia.
***
Rašau dėl keblios situacijos, į kurią buvau pakliuvusi važiuodama autostopu. Tai nutiko prieš 15 metų. Buvau dar visai vaikas (panašiai 15-16 metų amžiaus, o atrodžiau dar gerokai jaunesnė, nes buvau be galo smulkutė). Sustojo apie 30 metų vyrukas. Su „VW Golf“ markės automobiliu. Pavažiavęs porą metrų, Ištarė, kad jam „per akis bėga“ ir paklausė, ar aš nieko prieš, jei jis sustos pamiškėje. Aš nieko neįtardama (naivi, nekalta mergaitė) atsakiau: ne, nieko.
Pavažiavęs porą metrų, Ištarė, kad jam „per akis bėga“ ir paklausė, ar aš nieko prieš, jei jis sustos pamiškėje.
Sustojo jis aikštelėje (nuo gatvės gal 100 metrų) ir nuėjo už mašinos. Užtruko ilgiau nei minutę, o mane pradėjo kamuoti bloga nuojauta. Tiesą sakant, prisiminiau draugę pasakojant, kaip jai važiuojant autostopu į koncertą, vyras su VW markės automobiliu jos vos neišprievartavo (tiesa, jai teko susigrumti su iškrypėliu).
Todėl skubiai atsidariau dureles ir pasileidau bėgti. Jis man sugriebė už peties ir suriko: „kur bėgi padla?“ Aš atsakiau: „paleisk“ ir nurūkau į gatvę. Kitoje gatvės pusėje darbavosi statybininkai. Jie mane ir išgelbėjo nuo skriaudiko. Nuo to laiko baigėsi mano kelionės autostopu.
Mamai nepasakojau, nes būčiau gavusi velnių už keliones autostopu. Taigi niekur ir nesikreipiau.
Nors esu jau suaugusi moteris, bet, prisiminusi šią istoriją vis pagalvoju, kaip būtų man pasibaigę, jei ne pamokantis draugės pasakojimas...
