Šeštadienį, Plokštinėje, netoli Šaltojo karo muziejaus kūrybinių industrijų studentės Agnė Rapalaitė ir Rita Norvaišaitė atidarė pirmąjį Lietuvoje Šiltojo karo muziejų. Anksčiau kvietimuose ir muziejaus tinklapyje mistiškai skelbta apie muziejaus unikalumą įgyvendinant dalyvaujančio muziejaus koncepciją.
Muziejaus atidarymas neapsiėjo be susirinkusiųjų nuostabos. Iš viso dviejų aukštų ekologinio ugdymo centro pastato muziejui panaudota tik viena patalpa. Muziejaus sumanytojos visą mediena iškaltą ir išpaišytą patalpą pavertė visiškai balta erdve, ant sienų rėmuose kabėjo tušti lapai, kambario viduryje stūksojo tikrų tikriausios durys. Į ją įžengę lankytojai nesitikėjo, kad tai – jau tikrasis muziejus.
“Nenorėjome čia sukurti savų reikšmių, įdėti emocijų, spalvų. Tai erdvė, kurioje kurti gali muziejaus dalyviai” – atidarymo metu teigė Agnė Rapalaitė.
Atidarymo metu pristatyta dalyvaujančio muziejaus koncepcija priešpastatant ją tradicinio muziejaus vaizdiniui, kur už švariai nublizginto stiklo, gausu didingo paveldo daiktų.
“Tradicinis muziejus, tai vieta, kur negalima liesti, garsiai kalbėtis, bėgioti. Ten lankytojai vieni su kitais nesikalba. Muziejus su jais taip pat nekalba. Jokios dinamikos, gyvybės, saviraiškos, laisvės. Muziejus – eksponatų talpykla.” – mąstė Rita Norvaišaitė.
A. Rapalaitei, R. Norvaišaitei bei Plungės merui Albinui Klimui perkirpus raudoną juostą, į muziejų užeiti, tikrąja to žodžio prasme, per vidury kambario stovėjusias duris, buvo pakviesti ir susirinkusieji. Šiek tiek sutrikę dalyviai išdrįso įžengti į tą pačią patalpą iš naujo. Paklausti, kaip jiems muziejus, jie dalijosi mintimis – tuščia, nėra eksponatų, trūksta kažko, reikalauja mūsų vaizduotės.
Tad panaudoti vaizduotę ir “pradėti šiltąjį karą” paragino muziejaus autorės. Vieni dalyviai pačiupę įvairias priemones, dažus pradėjo užpildyti erdvę piešiniais, žodžiais, instaliacijomis. Kiti erdvę užpildė kitokia šiluma – kalbomis, juoku, šypsena. Treti pabūgę neapibrėžtumo išėjo iš muziejaus.
Neilgai trukus atskleista ir tikroji sumanymo esmė. Tai – muziejaus atidarymas-performansas, kurio tikslas buvo atkreipti visuomenės dėmesį į visišką priešingybei šalčiui – šilumą, kurią iš esmės galime sukurti ir kuriame patys.
“Ar realybėje taip nebūna, kad pamirštame, neišdrįstame dalintis tuo, ką turime su kitais ir pačiais savimi? Taip, to ir norėjome. Nustebinti, nuvilti... O galbūt įkvėpti?– klausė R. Norvaišaitė.
Kodėl Šiltojo karo muziejus? Šiame muziejuje norėta atskleisti šilumos daugialypiškumą ir vienybę, kompleksiškumą ir paprastumą. Žodį karas įkūrėjos skiemenuoja “ką – ras?” ir taip siūlė muziejaus lankytojams atrasti. Šiltasis karas – tarsi judėjimas. Rita kvietė dalyvius: “Pabandykite įsivaizduoti, kad pasaulyje prasideda Šiltasis karas. Karas kurio metu “kariauja” žmonių šypsenos, pagalba, supratimas, bendrystė.”
Anot sumanytojų, įvyko tai ko jos ir tikėjosi – žmonės nustebo, turėjo galimybę tarsi išlipti iš savo komforto zonos ir pasijausti kūrėjais. Po renginio merginos sakė, jog tikisi, kad idėja peraugs į keliaujantį muziejų.
“Galbūt kitą savaitę toks muziejus bus atidarytas Kazlų Rūdoje, Nidoje ar Vilniuje o gal net Honkonge. Bet jis bus atidarytas jau kitoks ir kitaip. Nes ten susirinkę žmonės jau dalinsis kitokia šiluma”.
Muziejaus atidarymui data pasirinkta neatsitiktinai – beveik metai praėjo nuo Šaltojo karo muziejaus atidarymo, Žemaitijos nacionalinis parkas švenčia gimtadienį, baigėsi daugiau nei pusmetį trukęs projektas “Šilta Šalta”, kuris ir paskatino Šiltojo karo muziejaus įkūrimą.
Šią muziejaus ekspoziciją apžiūrėti ir joje dalyvauti Plokštinėje bus galima iki gegužės mėnesio. Agnė ir Rita kviečia jungtis į Šitojo karo muziejaus plėtrą ir atidaryti naujas ekspozicijas kitose vietose. Jei norite prisidėti prie idėjos įgyvedinimo, rašykite merginoms info@siltasiskaras.lt
