Nors dienos oras atrodė neprognozuojamas, ir švininis dangus gąsdino lietumi, o vėjas buvo nusiteikęs ne itin tolerantiškai, grupelės Tautininkų sąjungos Kauno pramonės skyriaus narių tai neišgąsdino. Mes tiesiog atvykome atlikti savo pareigos:
a) Pagerbti už Lietuvą kritusius žydų tautybės savanorius, kurie yra nepelnytai užmiršti ir apleisti.
b) Bent kažkiek apkuopti tą jovalą, kuris susikaupė istorinėje Kauno vietoje.
Teisybės dėlei reikia paminėti, jog dalyvavo ir du Tautininkų sąjungos Karoliniškių skyriaus nariai (dėkui bendražygiams) bei Lietuvos centro partijos vicepirmininkas Vladas Buragas.
Pradėjus kuopti kritusių karių kapus prasisklaidė minorinė, rudenio tipo orų sukelta nuotaika. Pasidarė šilčiau, smagiau, darbas virte virė.
Radome besimėtančio gan įvairaus inventoriaus. Nuo alaus „bambalių“ ir degtinės butelių ar odinės striukės:). Daugybę medžio šakų, suskaldytų ir išvartytų paminklų, storą lapų sluoksnį... Matėsi, jog kapinės apleistos ir tapusios benamių ir girtuoklių užuovėja. Be to, pavieniai žmogeliai čia gano savo šunis. Na, niekas nenusipelno numiręs ilsėtis tokiomis sąlygomis... nepriklausomai nuo tautybės, o ypač – tie, kurie žuvo kovodami už mūsų Valstybę.
Deja, bet likusių (turėjo būti 14 antkapių) nepavyko rasti. Matyt, išvartyti ar galutinai suirę. O gal palaidoti kitoje, sunkiai praeinamoje, kapinių pusėje.
Žvelgiant į mirties datas, dauguma karių žuvo kovodami su Želigovskio gauja mūšiuose dėl Vilniaus krašto.
Baigę tvarkytis uždegėme žvakutes ir mintimis palinkėjome ramybės.
Koks istorijos moralas? Ogi jis labai lengvai įžvelgiamas. Įvairaus plauko lygybės, tolerancijos, visokių reikalingų ir nelabai teisių apologetai gyvena kurdami įvairius baubus, įžvelgia sąmokslus, kur jų ir būti negali, bet nemato elementarios netvarkos sau panosėje, o gal ir nenori matyti. Juk už tai niekas nepafinansuos ir tokios akcijos nepapuls į laikraščio viršelius (nes niekas nieko neužmušė ir su žemėm nesumaišė).
Pasaulis išprotėjęs. Patriotiški žmonės marginalizuojami, o degeneratai rodomi kaip pavyzdys. Antižmogiškos ideologijos gausiai finansuojamos, o tautiškų organizacijų nariai dirba ir patys save išsilaiko:).
Ką daryti? Ogi dirbti, daugiau dirbti. Rodyti žmogiškumo ir patriotiškumo pavyzdžius ir mes laimėsim. Kitaip ir negali būti, nes, kaip rašė Kudirka,
„Ir šviesa, ir tiesa
Mūs žingsnius telydi.“