Šiandieninėje mokykloje nebepakanka išmokti formules, faktus ir gramatiką – būtina mokytis rasti ir panaudoti informaciją, kūrybiškai spręsti problemas ir dirbti komandoje su kitais žmonėmis. Ugdymo plėtotės centro tyrimas atskleidė, kad tam pritaria beveik pusė mokinių ir tik 22 proc. jų sako, kad mokyklose kūrybiškumas yra skatinamas pakankamai. Dėl šios priežasties reikia ieškoti kitų alternatyvų vaikų kūrybiškumui skatinti ir lavinti – vasaros stovyklų, būrelių ar papildomų veiklų jaunimo ir su jaunimu dirbančiose organizacijose.
Kūrybiškas mokymasis – daug efektyvesnis
Ugdymo plėtotės centro projekto „Kūrybinės partnerystės“ kontekste 2013 m. vykdyto tyrimo duomenys atskleidė, kad vaikai mokyklą kaip kūrybiškumą skatinančią erdvę įvardija tik penktoje vietoje – po laisvalaikio, autoritetų, draugų ir šeimos.
„Dažnai mokyklose vaikams nesudaromos pakankamos sąlygos kūrybiškumui ugdyti – akcentuojama žinių įsisavinimo, o ne gebėjimų jas panaudoti svarba. Žinau, kad šiandien nemažai kalbama ir diskutuojama apie kūrybiškumo integraciją į mokymosi procesą, tačiau pokyčiai mokyklose vyksta lėtai, todėl tėvai turėtų ieškoti kitų erdvių savo atžalų kūrybiškumui skatinti“, – sako Aušra Lasauskaitė, kūrybinės teatrinės vaikų ir jaunimo stovyklos „Lietuvos Atgaja“ steigėja.
Pasak jos, žinios, perteiktos pasitelkiant kūrybiškus metodus, kur kas greičiau pasiekia vaiką, padaro milžinišką poveikį net ir per tokį trumpą laiką kaip dešimt vasaros stovyklos dienų.
„Stovyklą organizuojame jau dvidešimt trečius metus ir kasmet sulaukiame daugybės tėvų atsiliepimų. Tėvai rašo, kad dešimt dienų „Lietuvos Atgajoje“ pakeitė jų vaiką – pagerėjo atžalos bendravimo įgūdžiai, ėmė drąsiau ir dažniau reikšti savo nuomonę, atrado naujų veiklų, grįžo atsipalaidavę, „išlaisvėję“, optimistiški, pilni energijos. Tai įrodo kūrybiškumo svarbą vaikų tobulėjimui, nes visa veikla stovykloje yra grįsta kūryba, betarpišku bendravimu, savo dienos potyrių, jausmų ir išgyvenimų išsakymu kiekvieną vakarą“, – pasakoja A. Lasauskaitė.
Kūryba skatina smalsumą ir padeda atsiskleisti
Psichologė Inga Šulcienė sako, kad mokymo metodai, skatinantys kūrybiškumą, padeda atskleisti ir stiprinti vaikų intelektinius gebėjimus.
„Be jokios abejonės kūrybiškas ugdymas taip pat turi pozityvios įtakos ir asmenybės formavimui. Gebėjimas kūrybiškai mąstyti skatina atsisakyti stereotipų, padeda ieškoti naujų, nestandartinių išeičių, skatina smalsumą, žinių siekimą. Juk šiame laikmetyje, kuriame informacijos yra tiek daug, kad kartais sunku susivokti ir atsirinkti, svarbu mokėti kūrybiškai priimti ir vertinti aplinką“, - sako psichologė I. Šulcienė.
Pasak jos, kūryba ne tik didina vaikų pasitikėjimą savimi, bet taip pat dažnai padeda išreikšti įvairias emocijas. Viena iš efektyvių vaikams, taikomų terapijos rūšių – meno terapija. Vaikams sunku išreikšti tai, kas vyksta jų vidiniame pasaulyje, žodžiais, o įvairūs kūrybiškumą skatinantys metodai padeda apie tai kalbėtis.
„Piešinys ar kita kūrybos forma tampa tarsi tarpininku, kuris padeda atskleisti vaikui tai, kas jam sunku“, – sako psichologė.
Pasak I. Šulcienės, kūryba išlaisvina ir leidžia palaipsniui vis saugiau tyrinėti savo išgyvenimus, vis labiau juos priimant ir integruojant.
.
