Jei nūdienos paauglio paprašytume sudaryti savo mėgstamiausių patiekalų sąrašą, jo viršuje, be jokios abejonės, atsirastų picos, mėsainiai, dešrainiai, bulvių traškučiai, „Coca cola“ bei kiti gazuoti ar energiniai gėrimai, šokoladas, bandelės, saldumynai arba, trumpiau tariant, visa tai, kas turi daugybę kalorijų, bet augančiam organizmui neatneša nieko, išskyrus virškinimo ir rimtesnes sveikatos bėdas.
Pastaruoju metu įvairiose šalyse atlikti tyrimai parodė, kad sergančiųjų virškinimo organų ligomis sparčiai daugėja visame pasaulyje. Vaikų virškinimo organų patologija yra antroji dažniausia po kvėpavimo sistemos ligų, o tarp suaugusiųjų ligų, įvairių autorių duomenimis, užima antrą ar trečią vietą.
Chaotiškos mitybos „dovanos“
„Dauguma tėvų tvirtina, kad jų atžalos – labai išrankios maistui. Didžiausia problema ta, kad vaikai ar paaugliai atsisako pusryčių, maitinasi nereguliariai ir valgo ne visavertį maistą, o rafinuotus, kitaip tariant, išgrynintus, koncentruotus, iš anksto paruoštus, konservuotus ar šaldytus produktus: įvairius pusfabrikačius, sumuštinius, picas, gaminius iš aukščiausios rūšies miltų (batoną, bandeles, kitokius kepinius). Vietoj sulčių ar arbatų jaunoji karta mieliau renkasi gazuotus ir tonizuojamuosius gėrimus. Tuo tarpu natūralūs bei sveiki produktai: daržovės, vaisiai, grūdinės kultūros vaikų yra apibūdinamos kaip neskanios. Bręstančios mergaitės apskritai pradeda laikytis įvairiausių dietų, skaičiuoja kiekvieną kąsnį, nes pastarasis jas neva atitolina nuo išsvajotų manekeniškų kūno formų“, – pasakoja gydytoja gastroenterologė Jūratė Venterienė.
Anot medikės, akivaizdu, jog žmonėms konsultacijos reikalingos, norinčių pasikalbėti vaistinėje sulaukiama nemažai. Pasikonsultuoti daugiausia ateina moterys. Paprastai vidutinio ir šiek tiek vyresnio nei vidutinio amžiaus. Joms rūpi ne tik savo sveikatos būklė, moterys bando surasti atsakymų ir į artimiesiems ramybės neduodančius klausimus, ypač daug teiraujamasi patarimų, susijusių su vaikų virškinimu, mityba.
„Kalbant apie vaikų ir paauglių maitinimąsi, jei jis chaotiškas ir neteisingas, įvairios virškinamojo trakto bėdos neišvengiamos. Verta atkreipti dėmesį ir į tai, jog vitaminų, maistinių skaidulų, mikroelementų stoka silpnina imuninę sistemą, trikdo vystymąsi“, – teigia J.Venterienė. Gydytojos teigimu, kartais vos pastebimi skrandžio skausmai, pablogėjęs virškinimas gali reikšti sunkias ligas, dėl kurių vertėtų susirūpinti kuo anksčiau.
Dažniausiai pasitaikančios virškinamojo trakto ligos:
Opaligė. Iki XX amžiaus opaligė buvo gana reta liga, tačiau šiuo metu ji labai paplitusi. Pagrindinėmis šios lėtinės ir pasikartojančios ligos priežastimis įvardijamos: Helicobacter pylori infekcija, tam tikrų medikamentų vartojimas, ypač aspirino ir nesteroidinių vaistų nuo uždegimo. Būdingi klinikiniai simptomai: pykinimas, vėmimas, rėmens graužimas, skausmas viršutinėje pilvo dalyje, pilvo skausmas nevalgius, naktį. Opaligė vystosi padidėjus skrandžio sekreto rūgštingumui, kuris ypač pakyla pervargus, patyrus stresą. Pastebima, kad opalige linkę sirgti karjeros siekiantys žmonės, ji būdingesnė rūkantiesiems. Ištirta, kad šią ligą gali sukelti ir tam tikri maisto produktai: kava, arbata, alkoholiniai gėrimai.
Gastroezofaginio refliukso liga (GERL). Tai – dar viena sparčiai plintanti liga. Ja sergant, rūgštus skrandžio turinys iš skrandžio pakyla į stemplę, jaučiamas skausmas už krūtinkaulio. Pavienius rėmens graužimo epizodus patiria praktiškai visi, tačiau ligos atveju jie vargina nuolatos, net kasdien, o skausmas gali trukti net iki poros valandų. Deginimas sustiprėja pavalgius, pasilenkus, gulint, tačiau neintensyvėja fizinio krūvio metu.
Veiksniai, galintys išprovokuoti gastroezofaginio refliukso pasireiškimą:
- Tam tikras maistas: kava, šokoladas, aštrus, riebus, keptas maistas, česnakai, svogūnai, pomidorų padažas, mėtos, apelsinai, obuoliai, viskis, vynas; - Gausus valgymas; - Pogulis tuoj po valgio; - Vaistai (alfa-adrenerginiai antagonistai, kalcio kanalo blokatoriai, teofilinas, beta-adrenerginiai agonistai, anticholinerginiai preparatai, tricikliniai antidepresantai, diazepamas, aspirinas ir NVNU, tetraciklinai, kalio chlorido tabletės); - Tam tikros medicininės būklės: diafragminė išvarža, diabetas, nėštumas, nutukimas, Zollinger-Ellison sindromas.
GERL – tai lėtinė linkusi recidyvuoti liga, dažnai reikalaujanti ilgalaikio gydymo. Efektyviausi vaistai GERL gydyti – protonų pompos inhibitoriai.
Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS). Tai pilvo skausmas arba diskomfortas, susijęs su tuštinimusi, sutrikusio tuštinimosi požymiais. Maždaug 10–20 proc. visų žmonių vargina DŽS. Moterys šia liga serga 2 kartus dažniau. Nėra nustatoma organinė simptomų priežastis. Didelę reikšmę turi persirgtos žarnų ligos, infekcijos, psichiniai ir socialiniai veiksniai, stresas, antibiotikų vartojimas, neracionali mityba.
Vidurių užkietėjimas. Apibrėžiamas kaip nuolatinis sunkumas tuštinantis, nepilno pasituštinimo jausmas, retas tuštinimasis. Skirtingų šaltinių duomenimis, ši problema vargina net iki 20 proc. visų gyventojų. Tarp priežasčių, sukeliančių vidurių užkietėjimą, dar vadinamą obstipacija, įvardijama: kitų sistemų ligos, netaisyklinga mityba (mažai skaidulinių medžiagų, mažai skysčių), mažas fizinis aktyvumas, psichologiniai faktoriai, neteisingi tuštinimosi įpročiai (nuolatinis tuštinimosi poreikio slopinimas, kai tam „netinkamas laikas“, neužtenka laiko tuštinimuisi).
