Praėjusį šeštadienį, rugpjūčio 10 d., senovės kuršių laikus menantis Žardės piliakalnis dūzgė nuo į talką atskubėjusių neabejingų savo krašto paveldui ir istorijai klaipėdiečių.
Piliakalnio tvarkymo talkoje dalyvavęs Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius, dr. Jonas Genys prisiminė, kad paskutinį kartą masinė piliakalnio tvarkymo talka vyko daugiau nei prieš dvidešimtmetį. Ir nors buvusios ankstyvųjų viduramžių Žardės pilies vieta saugoma valstybės, pastaruoju metu ji nesulaukusi deramo valstybinių institucijų dėmesio virto šabakštynu, šiukšlynu ir net nelegaliomis naminių gyvūnų kapinėmis.
Talką organizavęs Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) Klaipėdos skyriaus jaunimas džiaugėsi, kad šeštadieninio lietaus neišsigando daugiau nei keliasdešimt pilietiškų klaipėdiečių, atvykusių padėti tvarkyti senąją kuršių gyvenvietę menantį piliakalnį.
„Tikrai džiaugiamės, kad į mūsų iniciatyvą sureagavo ne tik partijos kolegos, atvyko buvęs ilgametis Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius, bet ir uostamiesčio jaunimo „Jambo“ klubo atstovai, į kvietimą atsiliepė savo protėvių paveldui neabejingi klaipėdiečiai. Ši akcija buvo pirma, tačiau tikrai ne paskutinė. Artimoje ateityje dar grįšime ir toliau tvarkysime piliakalnį“, – sakė LiCS Klaipėdos skyriaus pirmininko pavaduotoja Vaida Žvikienė.
Aplink piliakalnį buvo nupjauta aukšta žolė, iškirsti menkaverčiai krūmynai, nuo buitinių atliekų, šiukšlių, nukritusios medienos išvalyta piliakalnio aikštelė, nukabinti savavališkai medžiuose sumontuota įvairi laisvalaikio įranga.
Atvykę į talką klaipėdiečiai turėjo išskirtinę progą gyvai pasiklausyti įdomaus bei uždegančio dr. J. Genio pasakojimo apie Žardės pilį, jos gyventojus bei visą piliakalnį supantį Žardės-Bandužių archeologinį kompleksą.
„Pats tyrinėjau šias apylinkes ir tik po kruopščių kasinėjimų pavyko nustatyti šios vietovės svarbą bei unikalumą. Paaiškėjo, kad tai buvęs ištisas prekybinio vandens kelio miestas, anų laikų masteliais didžiulis prekybos ir amatų centras šioje kuršių žemėje. Žardė buvo viena iš trijų pilių greta Laistų ir Gibišių. Paradoksalu, kad Lietuvai atkūrus nepriklausomybę šį paveldo ir istorijos lobyną norėta užstatyti gyvenamaisiais namais, paversti dar vienais Bandužiais. Istorikams ir archeologams pavyko sustabdyti tokius planus. Tačiau dabar ši vietovė ir vėl užmiršta, todėl labai džiugu, kad imtasi pilietiškos iniciatyvos ir piliakalnis pradėtas tvarkyti“, – sakė dr. J. Genys.
Kol kas pavyko apvalyti ir atverti vakarinę piliakalnio dalį, tačiau jau dabar vaizdas pasikeitęs neatpažįstamai: pasirodė senieji pilies gynybiniai įtvirtinimai, spėjama pilies vartų vieta.
Anot jaunųjų liberalcentristų, prie piliakalnio tikrai bus dar grįžtama ir su dar gausesnėmis pajėgomis. „Juk piliakalniai būdavo be medžių, pliki. Tad ir šis tiesiog prarado savo tikrąjį pavidalą. Nedovanotina, kai ant kuršių istorijos paminklo pridygę nelegalių laužaviečių, jaunimas čia rengia iškylas ir palieka kalnus šiukšlių. Žmonės turėtų suvokti, kad taip elgtis kultūros paveldo vietose nedera ir lankytis čia reikia kultūringai. Manome, kad atvėrus piliakalnį ir parodžius jo didybę pasikeis ir lankytojų požiūris, įpročiai, padaugės pagarbos ir meilės šiam neeiliniam kuršių paminklui. Kaip ten bebūtų, jis – ir Klaipėdos paminklas, nes kuršiai gyveno ir dabartinio miesto teritorijoje“, – teigė vienas iš LiCS Klaipėdos jaunimo lyderių Robertas Šimkus.
Apie kitas LiCS Klaipėdos skyriaus jaunimo organizuojamas Žardės piliakalnio tvarkymo akcijas bus pranešta regioninėje spaudoje ir internete.
