Agnė Vadlūgaitė, jaunimogidas.lt
Dar vienos šlepetytės. Šįkart šiek tiek kitokios. Gal ne nykštuko, o elfo?.. Tokio, kuris tyliai tipena po namus, paslepia daiktus, paberia saldainių ant stalo, atidaro langus, kad vėjas pažaistų su užuolaidomis...
Žydri su „šokoladiniu“ padu. Šilti ir šiek tiek keistokos formos. Pirmąkart megzti ir nesiūti.
Pabandžiau, nes Edvinas vis klausdavo, ar negaliu šlepetyčių megzti taip, kad nereikėtų siūti.
Na, žinoma, kad galiu, tik gal taip sudėtingiau. Vieną kartą nusprendžiau pabandyti. Rezultatas savotiškai įdomus, o ar gražesnis – nežinau. Turbūt priklauso nuo kiekvieno žmogaus skonio...
Šaltinis: voolyvooly.
