Krepšinis yra krepšinis. O krepšinio kamuolys yra apvalus. „Krepšinio blogas“ yra blogas. O Lietuvoje nėra trijų milijonų krepšinio trenerių. Nes jei taip būtų, tai nedarbas mūsų šalyje siektų 99 %. Niekas nestatytų namų, nekeptų bandelių ir nevairuotų troleibusų. Visi būtų krepšinio treneriais. Bet ačiū dievui taip nėra, rašo krepšinioblogas.lt
Aš niekaip nesuprantu fenomeno dėl Kemzūros mūsų šalyje. Treneris mums parvežė pasaulio bronzą. Ją iškovojo su visiškai vidutiniška komanda. Ar prisimeni kaip džiaugeisi tą dešimtų metų rudenį? Aišku, praeitais metais su be lyderio likusia komanda pralaimėjo Eurobasket‘ą. Bet ar rimtai mes turėjom šansų? Vis tik dėl Kleizos gero žaidimo mes pagaliau turim to užkeikto pasaulio čempionato medalį. O praeitą rudenį Linas Lietuvoje komentavo ir reabilitavosi, o ne žaidė krepšinį. Bet be vieno K schemų ir taktikos, nebūtų kito K gero žaidimo ir pasirodymo.
Ar mūsų rinktinės treneris tikrai taip nieko nesupranta ir yra toks asilas? Nesuprantu, ko visi šią vasarą taip staiga pamilo brolius? Čia jau kažkoks fenomenas Lietuvoje išeina. Kažkoks Garliavos sindromas, kai staiga pradedam užjaust ir gint visus „nuskriaustus“. Javtokas žaidžia – tai jis paskutinis kreivarankis, nemokantis įdėt ir pagaut kamuolio. Gauna traumą – jis mūsų gynybos ir mikroklimato ašis. Liūdim, verkiam. Broliai žaidžia už rinktinę – bajeristai, kurie niekada normaliai (kaip klube) nesužaidžia už šalį, tik gerai patrolina. Va jei yra nepaimami į rinktinę – tai dabar broliai maždaug jau sutvarkytų visas bėdas, apsigintų, atkovotų kamuolius ir t.t. Shut up! Nepasiduokim užuojautoms ir graudenimams, kai situacija yra aiški ir niekas jau nebesikeis. Nebus nei brolių, nei Motiejūno, nei Gecevičiaus rinktinėje. Taškas. Ir gerai, kad nebus.
O todėl, kad Kemzūra turi savo planą ir savo viziją (misiją ir dar velnias žino ką). Jei jis nori, kad aukšti žaidėjai eitų po lenta ir ten kapotųsi kaip medkirčiai, tai jis ima Songailą ir Jankūną. Jis neima brolių ar Motiejūno, kurie turi „minkštus“ riešus, greitas kojas ir mėgsta atakuot iš vidutinių distancijų ar tritaškių. Kai šiais metais Kšyštofas grįžo po traumos ir žibėjo Eurolygoje, tai jis savo taškus sumėtė iš toli. Taip, 20 taškų per rungtynes yra gerai, bet kažkas turi už jį eit po krepšiu ir imt kamuolius, nes ne visi kamuoliai atšoka prie tritaškio linijos. Kšyštofas jau žaidė prie Kemzūros praeitais metais. Ir ką mes matėm? Buvo vienas iš paskutinių žaidėjų ant suolo.
Gecevičius matėm, kaip atrodė Kemzūros schemose dešimtais metais. Po itin gero sezono, kai prie Kurtinaičio tiesiog žibėjo Gecas, rinktinėje buvo savo šešėlis. Ar ne formoj buvo, ar netiko žaidimo stilius, bet praeitais metais jis buvo atkabintas vienas pirmųjų. Tai kam jį kviest šiemet jei manai, kad Seibutis, Kaukė ir Pocius tavo schemose atrodys geriau? Juk pusę sezono sėdint ant Olympiakos suolo žaidimas staiga nepagerėja.
Tai jei tavo toks planas ir komandos žaidimo stilius, tai tu jo ir laikaisi. Pasiteisins gerai, nepasiteisins, būsi atleistas. Bet po olimpiados, ne prieš ją. Ir federacijos, o ne komentatorių internete. Tu renkiesi komandą ir taktiką taip, kaip supranti tu. Tu, kuris krepšinyje esi ~ 30 metų, o ne moksleiviai, studentai, Maximos kasininkės ar pardavimų vadybininkai. Nes tampi nacionalinės rinktinės treneriu dėl to, kad turi patirties, žinių ir gebėjimų.
Tai gal palikim Kęstą bent kol kas ramybėje ir leiskim paruošt komandą kovom. O jei, neduok dieve, nepasiseks, tada galėsim sėst prie klaviatūrų ir pilt tulžį komentaruose, maigyt piktai mygtukus ir džiaugtis, kad dar vienam lietuviui nepasisekė. Rašyt, kad reikėjo imt brolius, Gecą ar Motiejūną. Kaip reikėjo dažniau žiūrėt „300“ prieš rungtynes ir t.t. O tada galėsim nusiimt nuo mašinų langų Lietuvos vėliavėles, padėt į spintą praeitais metais brangiai pirktas Eurobasket2011 maikes ir gyvent toliau savo įprastus gyvenimus ir laukt kitų čempionatų.
T.Tumalovičiaus/Krepšinio širdis nuotr.
