Niekas nepaneigs, kad Lietuva – krepšinio kraštas, kur dėl svarbių rungtynių žmonės pasiryžę iš darbo išsiprašyti anksčiau. „Spinter tyrimų“ atliktos apklausos duomenimis, net 75 proc. dirbančiųjų ištaikė žiūrėti Europos krepšinio čempionato varžybas. Kitaip nei ankstesniais metais, pergalių ištroškę sirgaliai rinkosi baruose, užuot likę namie prie televizorių.
Stebėti krepšinio varžybų į barus renkamasi ne vien dėl aistros pačiam žaidimui, bet ir dėl galimybės dalintis savo džiaugsmu ar liūdesiu su kitais. Empatija leidžia pajusti bendrumo jausmą, kurio šiais, individualistų technokratų laikais, labai trūksta.
Gedimino Balnio, „Vičiūnų restoranų grupės“ direktoriaus teigimu, Europos čempionato pusfinalio ir finalo dienomis, kai Lietuvos rinktinė kovojo su kroatais ir prancūzais, net ir pliaupęs lietus sirgalių neišgąsdino. „Norinčių kartu sirgti už Lietuvą buvo tiek daug, kad, netilpę prie kelias dienas prieš pusfinalį rezervuotų staliukų, žmonės porą valandų stoviniavo prie baro, o kai kurie nepabūgo blogų orų ir rinkosi ne tik į restoranus, bet ir į atviras lauko terasas“, – sako jis.
Barų ir restoranų apyvarta tiesiogiai priklauso nuo mylimos komandos sėkmės varžybose. Anot G. Balnio, po sėkmingo čempionato visada pastebimas padidintas dėmesys vietos klubų komandoms, tad prognozuojama, jog ir per šių metų „Lietuvos Ryto“ ir „Žalgirio“ tarpusavio susitikimus restoranų užimtumas bus panašus.
Psichologai pastebėjo, kad bendrumo jausmas labai svarbus evoliucijos raidoje: kai žmonės pradėjo burtis į pirmąsias bendruomenes, įvyko esminis lūžis – buvimas kartu ne tik padėjo gintis nuo aplinkos pavojų, bet ir leido dalintis savo patirtimi, baimėmis, nerimu, kartu kurti pirmąsias legendas. Kuo daugiau žmonių šiomis legendomis tikėjo, dalinosi, tuo daugiau jos įgaudavo svorio bei emocinio krūvio, formuodamos kultūrą ir religiją.
