Pirmadienio rytą, „Tornado“ krepšinio mokyklos kolektyvas laukė susitikimo su legendiniu Lietuvos krepšinio treneriu Vladu Garastu. Nuo 1979 m. tapęs „Žalgirio“ treneriu, dirbęs su TSRS ir Lietuvos vyrų krepšinio rinktinėmis, iškovojęs ne vieną reikšmingą apdovanojimą, V. Garastas su malonumu sutiko savo prisiminimais ir patirtimi pasidalinti su jaunu mokyklos kolektyvu.
Legendinis treneris trumpai papasakojo savo biografiją, prisiminė tuos laikus, kai pats treniravo vaikus sporto salėje, kurios išmatavimai 14 m ilgio, 8 m pločio, lubos tokios, kad A. Sabonis pašokęs jas paliestų, o per sienas matosi ateinančio į treniruotes vaiko siluetas. „Sunkų gyvenimo kelią pasirinkote. Trenerio darbas labai sudėtingas. Viskas priklauso ne tik nuo jūsų, bet ir nuo kiekvieno krepšininko atskirai ir nuo visų jų kartu. Svarbu, kad treneris ir žaidėjai sėdėtų viename vežime“ – patirtimi dalijosi svečias. „Kiekvienas krepšininkas turi vadovautis tokia strategija: norėti, žinoti, mokėti“, – garsaus vengrų trenerio mintimis dėstė V. Garastas. Netrukus jis paaiškino, jog kiekvienas, kuris norės, ras būdą kaip sužinoti, o jei žinos – mokės. Ne vieną Lietuvos krepšinio žvaigždę treniravęs strategas, prisipažino, jog nepripažįsta krepšininkų pasiteisinimo, jog šis neva šiandien „neformoj“: „negali taip būti“ – teigė V. Garastas. Besiremdamas garsaus vokiečių futbolininko F. Beckenbauerio žodžiais, jis pabrėžė, jog aukštą sportininko lygį parodo pastovumas ir gebėjimas žaisti ne tada kai komanda pirmauja 20 taškų, o tada, kai aikštelėje susidaro ekstremali situacija.
Šių dienų krepšinio filosofiją V. Garastas mato greitame žaidime, greitose atakose: „juk norint laimėti reikia žaisti taip, kad antroje aikštelės pusėje nebūtų pasipriešinimo“. Prisiminė tuos laikus, kai „Žalgirio“ vyrai treniruodavosi su 15 kg diržais, kurie vėliau buvo pakeisti švino prikištomis liemenėmis tam, kad jų kojos būtų pakankamai stiprios: „pabandykite ir Jūs, tai tikrai padeda“ – siūlė legendinis treneris. Prakalbęs apie pagalbines priemones treniruočių metu, svečias mokyklai padovanojo specialią priemonę, padedančią mokytis kovoti dėl atšokusių kamuolių. Tai žiedas, su iš šonų pritvirtintomis spyruoklėmis, tvirtinamas lanko viduje: „dovanoju, man jau nebeprireiks“ – šyptelėjo V. Garastas.
Po truputį pokalbis pasisuko link metimo į krepšį. V.Garastas prisiminė kažkada jam užduotą klausimą, kaip laimėti rungtynes: „Įmeskite vienu tašku daugiau nei varžovai“ – papokštavo treneris. Ar žinote, kad kiekvienas žaidėjas turi žinoti, kodėl jis pataikė į krepšį ir kodėl ne? Kaip to pasiekti? „V. Chomičius per savaitę padarydavo 10 000 metimų“ – prisiminė buvęs „Žalgirio“ strategas. „Dirbti reikia tol, kol metimas taps automatiniu ir nebešaudysite kaip vokiečių artileristai po metrą į šoną“ - publiką prajuokino V. Garastas.
Nepraleido pro akis legendinis treneris ir dabartinių taktinių krepšinio schemų, tik jų gausa susižavėjęs nebuvo, dėl to kad jam arčiau širdies greitas krepšinis. Jūs patys pagalvokit: „Lapė ir katinas susiginčijo, kuris greičiau nuo vilko pabėgs. Lapė turėjo 40 pabėgimo būdų, o katinas vieną – į medį. Kai atėjo vilkas, katinas šoko į medį, o lapė išsirinkti pabėgimo būdo ir nespėjo...“ – pasakojo treneris. O gynyboje išskyrė, jog svarbiausia apsiginti vienas prieš vieną, nes kitaip nepadės jokios gynybos schemos.
„Tornado“ krepšinio mokyklos treneriai liko patenkinti perėmę dalelytę garsaus trenerio patirties ir sieks tai įgyvendinti praktikoje. Susitikimo dalyviai išėjo pakylėti ir darbingai nusiteikę ruoštis lemiamoms sezono rungtynėms.
