Ne, tai nebuvo košmaras ar tiesiog blogas sapnas. Tai ką tu matei praeitą naktį buvo tikra. Gal taip griežtai nereikėtų sakyt bet rungtynės parodė mūsų dabartinę formą ir žaidimą – vėluojam gindamiesi, atkarpom pamirštam komandinį žaidimą, perskubam ir netausojam kamuolio.
Keisčiausia, kad greitis ir agresyvumas turėjęs būti mūsų ginklu, tapo didžiausių mūsų nuodu. Žadėjom užvaikyt senukus iš Argentinos, o tie senukai mus taip užvaikė kad prie tritaškio nuolat stovėdavo laisvi. Argentinietišką tango išėjom šokti su lietuviškom, medinėm ir sunkiom klumpėm.
Nesuprantu kaip galima taip neatsakingai elgtis su kamuoliu ir taip akivaizdžiai jį perduot komandos draugui? Ginobili vien per tai pasidarė pusę savo taškų. Atrodo, kad jis su savo penkiom rankom kaip kokia argentinietiška mitinė būtybė vogė kamuolius iš lietuvių ataka po atakos. Manu vakar pravedė nemokamą pamoką mūsų antriem numeriam kaip reikia žaisti tiek gynyboje, tiek puolime. Rašiau, kad Pocius turėtų būt starte ir bandyt jį stabdyt. Taip pastabdė, kad pats paliko aikštę su 6 klaidom. Lauksim geresnių Martyno rungtynių.
Nepatiko Kalniečio žaidimas. Būnant pagrindiniu įžaidėju pritrūko vakar šaltos galvos. Mantas mėgsta atbėgęs mest staigų tritaškį ir taip gelbėt komandą, bet tas gelbėjimas dažnai nuveda į dar didesnę duobę. Nepavyko vakar sužaist ir Šarui – įmetė kelis metimus iš vidutinio nuotolio (kai jau viskas buvo aišku), bet buvo atkirstas nuo komandos, kartais nespėdavo paskui Campazo (Campazo who?). Vakar juokėmės iš Prigioni dėl žaidimo NBA, šiandien jis turbūt juokiasi iš mūsų – 9 taškai, 6 perdavimai ir puikiai organizuotas puolimas.
Vakar metėm tik 10 tritaškių. Ne, ne tai kad pataikėm, bet apskritai išmetėm tiek metimų. Kaip sakė Kemzūra tokia buvo taktika, kad kamuolys daugiau judėtų, būtų daugiau kovos po krepšiu, provokuojamos pražangos besiveržiant ir t.t. Deja planas nepasiteisino. Turkijoje Argentiną būtent ir nugalėjom taiklių tolimų metimų dėka.
Aišku ne viskas vakar buvo taip blogai. Patiko kad ne visiem buvo velniop kaip baigsis rungtynės. Patiko Kleizos kova su Nocioni kai pastarasis skrido per stalus ir kompus į užribį. Negaliu pakęst apatijos kupinų “tai gal kitą kartą geriau pasiseks” veidų. Aišku reikia stengtis išlaikyt fair play ribas.
Patiko Songailos žaidimas, bandė aktyviau dengt Scola, puolime netikėtai buvo rezultatyvus – 11 taškų ir 4 kamuoliai per 15 minučių tikrai geras rezultatas. Jankūnas taip pat neblogai žaidė (14 taškų)… bet puolime. Vyrai nepadarė savo darbo gynyboje. Scola sumetė 32 taškus, ir gerai išspardė šiknas mūsų aukštaūgiam.
Galų gale nereikia taip nuvertint ir Argentinos, jie juk draugiškose rungtynėse JAV tik šešiais taškais nusileido (jie juk Olimpiniai ir pasaulio čempionai, mes bronzininkai). O mes nuo rusų apie 20 gavom. Argentina viena realių pretendenčių į medalius. Taip, mes juos sutrypėm Turkijoje, bet ten nebuvo nei Nocioni, nei Ginobili. „Jų žaidimas laikosi ant trijų banginių, o Turkijoje buvo aštuoni rykliukai”, – kalbėjo Jasikevičius.
Katastrofos iš pirmų rungtynių daryt nereiktų, mes visada čempionatus pradedam prastos formos ir ją įgyjam atėjus svarbiausiom kovom. Bet šios rungtynės turėtų būt labai rimtas signalas, kad ne viskas taip gerai ir norint kovot dėl medalių dar reikia labai daug nuveikt. Nuo šiandien lietuvių stovykloje turėtų būt mažiau bajerių ir šypsenų, bet daugiau susikaupimo bei rimties.
Dar nieko nepralaimėjom, tik buvom sugrąžinti į realybę. Dabar reikia visiem įrodyt, kad tai tebuvo nedidelis kluptelėjimas, - rašo krepsinioblogas.lt
