Šiaurietiškas ėjimas (angl. nordic walking) – ėjimas, atsispiriant lazdomis, kilęs iš Suomijos, kur nuo 1970 metų taikomas slidininkų vasaros treniruotėse. 1997 metais buvo pradėtos gaminti specialios lazdos, ir šis ėjimo metodas peraugo į fizinės būklės gerinimo (fitneso) pratimą.
Šiaurietiškas ėjimas turi nemažai privalumų: nereikalauja daug investicijų, tinka bet kokio amžiaus žmonėms, technika nesunkiai įvaldoma, žingsniuoti galima bet kuriuo metų laiku, be to, sportuojama gryname ore. Einant šiuo būdu, aktyviai dirba iki 90 proc. visų žmogaus kūno raumenų, neapsunkinant nugaros ir sąnarių; sudeginama apie 50 proc. daugiau kalorijų, negu tokiu pat greičiu einant be lazdų.
Vaikščiojimas su lazdomis ne tik padeda įveikti nugaros skausmus, kovoti su antsvorio problemomis, turi teigiamą poveikį širdies darbui, bet ir gerina nervų bei imuninę sistemą, padeda kraujotakos ir kvėpavimo sistemai, gerina plaučių savybę pasisavinti deguonį, stiprina širdies raumenį, mažina kraujospūdį, širdies infarkto ir krešulių susidarymo galimybę bei „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje. Šis ėjimo būdas yra veiksmingas gydant kvėpavimo ir kraujotakos sutrikimus, stuburo, Parkinsono ir Alzheimerio ligas, osteoporozę. Jis taip pat puikiai tinka vyresnio amžiaus bei antsvorio turintiems žmonėms.
Šiaurietiškas ėjimas gerokai efektyvesnis už įprastą vaikščiojimą be lazdų, nes išnaudojamos ne tik kojos, bet ir rankos bei viršutinė kūno dalis. Ėjimas su lazdomis suteikia žvalumo, praskaidrina mintis ir pakelia nuotaiką. Kiekvienas gali reguliuoti savo ėjimo tempą, dėl to nebus fizinio pervargimo.
Vaikščiojimas su lazdomis nuima dalį krūvio, tenkančio kojų sąnariams ir nugarai, o teisingai atliekami judesiai atpalaiduoja kaklo ir pečių raumenis. Ėjimas su lazdomis gerina širdies ritmą, nes daugiau įkvepiama deguonies, treniruojama širdies ir kraujagyslių sistema, gerėja aerobinė ištvermė, spartėja medžiagų apykaita – per valandą išeikvojama vidutiniškai apie 400 kalorijų (vaikščiojant be lazdų - 280 kal/val.), sunaudojama daugiau energijos, negu paprastai einant.
Pagrindiniai šiaurietiško ėjimo privalumai:
- lengvai išmokstamas;
- tinka visoms amžiaus grupėms;
- iki 30 proc. mažiau apkrauna judėjimo aparatą, todėl ypatingai tinka turintiems sąnarių ir nugaros problemų;
- atpalaiduojami kaklo ir sprando srities raumenys;
- veiksminga svorio metimo treniruotė gryname ore;
- vysto aerobinę ištvermę, tuo pačiu metu treniruoja viršutinės kūno dalies raumenis;
- gerina širdies ir kraujagyslių veiklą;
- maža tikimybė patirti traumų;
- aktyvaus kvėpavimo dėka pagerina viso organizmo aprūpinimą deguonimi;
- ėjimas su lazdomis yra geriausiai pritaikyta reabilitacija po sportinių traumų atvirame ore.
Toks ėjimas stiprina raumenis, sąnarius ir raiščius daro elastingesniais, stiprina kaulus, mažina osteoporozės tikimybę. Šis ėjimas reguliuoja žarnyno veiklą, mažina stresą, gerina miegą, susikaupimo ir pastabumo savybes, padeda sustiprinti imuninę sistemą, pagerinti kraujotaką.
Šiuo vaikščiojimo būdu užsiimantiems žmonėms gerėja organizmo bendra funkcinė būklė, aerobinė ištvermė, gerėja raumenų būklė, nes į darbą įtraukiama 90 proc. kūno raumenų masės. Ypač svarbu, kad į darbą įtraukiami viršutinės kūno dalies raumenys.
Kartu tai yra puikus būdas pagerinti gyvenimo kokybę, naudinga ir efektyvi sveikatinimo priemonė, tinkanti visiems, nepriklausomai nuo lyties, amžiaus, sveikatos būklės (tinka sveikiems ir sergantiems). Juo galima užsiimti ištisus metus bet kokiomis oro sąlygomis ir bet kur, kur tik galima vaikščioti.
Vaikščiojimo su lazdomis išskirtinis bruožas: jis sujungia vaikščiojimo paprastumą ir prieinamumą su ypač aktyvia viršutinės kūno dalies raumenų veikla, o lazdų naudojimas suteikia saugumo silpnesnės sveikatos ir sergantiems žmonėms.
Pagrindinė šiaurietiško vaikščiojimo taisyklė – žengiant kaire koja, į priekį statyti dešinėje rankoje laikomą lazdą ir atvirkščiai. Apranga ir avalynė turi būti patogi, kvėpuojanti, nevaržanti judesių. Lazdos turi būti tinkamai parinktos pagal ūgį.
