Kaip žinia, futbolo gerbėjų nesuviliosi pigiomis paskalomis iš Holivudo ar kitomis panašaus pobūdžio intrigomis. Tačiau kuriam futbolo aistruoliui nebūtų smalsu žvilgtelėti į kadrus iš nepatenkintų gerbėjų ir žymaus brazilų trenerio muštynių?
Būtent tokią pramogą siūlo pastaruoju metu interneto vartotojams el. paštu siunčiama žinutė, pateikiama kaip neva tikra iškarpa iš populiaraus Brazilų laikraščio. Intriguojančioje iškarpoje rašoma apie įvykusį incidentą tarp Brazilijos futbolo rinktinės vyriausiojo trenerio Dunga ir nepatenkintų trenerio darbu šios rinktinės fanų. Incidento priežastimi įvardintas trenerio sprendimas neįtraukti į savo rinktinės sąrašus tokių žaidėjų kaip Neymar ir Ganso. Įspūdžiui sustiprinti prie šios informacijos buvo pridedamas ir gan neprofesionaliai atliktas vaizdo montažas, kuriame trenerio Dunga paakį puošia įspūdinga mėlynė.
Pasak pasaulinės saugumo sprendimų kompanijos „McAfee“ partnerės Lietuvoje IT bendrovės „DPA programinė įranga“ vadovo Lauryno Truncės, tai, ko gero, ne paskutinė per pasaulį nusirisianti šio viruso banga, o pasaulio futbolo čempionatas čia atliks itin parankaus kibernetinių nusikaltėlių „tarno“ vaidmenį.
„Šiandien dauguma žmonių vis dar klaidingai suvokia virusų veikimo principus, - perspėja L.Truncė, - didžiausia naujos kartos virusų grėsmė yra ta, kad jie gali laukti savo progos pasireikšti ir tiesiog nepradėti veikti vos tik patekę į kompiuterio kietąjį diską“. Bendrovės „DPA programinė įranga“ vadovas tiek įmonėms, tiek ir privatiems vartotojams primena atnaujinti savo antivirusines sistemas, pabrėždamas, kad patikimai apsisaugoti nuo tokių išmoningai parengtų grėsmių paprasto vieno saugumo sprendimo nebeužtenka.
Anot L.Truncės, naujausia kibernetinių nusikaltėlių ataka pasižymėjo tuo, kad vartotojai elektroniniu paštu gaudavo išgalvotas, intriguojančio turinio žinutes ir smalsumo vedami aktyvuodavo jose esančias nuorodas. Tokiu būdu jie iškart aktyvuodavo ir Trojan virusą, dar kitaip žinomą PWS-Banker.gen.ad vardu, kurio paskirtis yra surinkti informaciją apie vartotojų banko slaptažodžius bei kitas jų vykdomas internetines operacijas ir perduoti juos viruso kūrėjams.
