Šį savaitgalį laikinąją Lietuvos sostinę sudrebino jau tradiciniu tapęs renginys "Hanza Kaunas 2010". Renginio organizatoriai plačiajai visuomenei pasiūlė daug kiekvieno skonį patenkinusių atrakcijų. Viena jų - riterių turnyras. Tai - kiek neįprasta, tačiau vis labiau populiarėjanti sporto rūšis, o kartu - laisvalaikio praleidimo būdas. Plačiau papasakoti apie šį užsiėmimą sutiko riterių klubo "Karališkoji gvardija" narys bei padalinio Kaune įkūrėjas Laurynas Zinkevičius.
Viskas prasidėjo tuomet, kai Vilniaus riterių klubo vadovas Henrikas V. Trakuose, per jau tradicine tapusią viduramžių šventę, pastebėjo riterių dvikovas. Jis buvo sužavėtas ir ėmė domėtis šia veikla. Vėliau subūrė bendraminčius ir įkūrė juos vienijantį klubą. Po klubo įkūrimo praėjus keleriems metams, Laurynas sužinojo apie šią veiklą ir ėmė ja domėtis. „ Mane sužavėjo tai, jog bendruomenė yra labai draugiška, supratinga, galima išmokti įvairių amatų, bei sugriauti nusistovėjusius stereotipus.“,- mintimis dalijasi pašnekovas. Taigi, ilgai nelaukęs, 2006m. Laurynas įkūrė riterių klubą Kaune. Klubas vadinasi „Karališkoji gvardija“. Jie rekonstruoja 1415m. spalio 25d. vykusį Aizenkuro mūšį. Jis vyko šimtamečio karo metu, kai Henriko V- ojo vadovaujama kariuomenė sutriuškino 4 kartus didesnę Prancūzijos kariuomenę.Šiuo metu Vilniaus klubui priklauso 9 žmonės. Kaip teigia Laurynas, iš pirmo žvilgsnio tai – labai mažas skaičius. Tačiau klube išlikę tik tie žmonės, kurie klubui atsidavę labiausiai. Tuo tarpu Kauno klubui priklauso 13 žmonių. „Drįstu teigti, jog mūsų klubo taip pat laukia toks pats likimas, kaip ir vilniečių. Laikui bėgant, natūralios atrankos būdu, išliks tik stipriausieji.“,- spėja Laurynas. Tiesa, paklaustas apie merginas, vaikinas pastebi, jog tai – opi problema jų klube. Jis svarsto, jog tai lemia tai, kad kovose reikia gero fizinio pasiruošimo ir jėgos. „ Merginos mūsų klube visada labai laukiamos. Žinoma, nemanau, kad jos galėtų kovoti, tačiau ir be kovų yra ką veikti. Pasirodymų metu jos galėtų šokti, padėti vaikinams ruošti valgį. Labai tikimės, jog ateityje mūsų klubą papuoš ir moteriškoji lytis.“
Paklaustas, nuo ko prasideda pasiruošimas kovoms, mūsų pašnekovas teigė, jog tai susideda iš keleto dalių. Visų pirma, reikia išmanyti, ką rekonstruoji, žinoti kada, kodėl ir kaip vyko mūšis. Antroji dalis – šarvuotė. Ją galima užsisakyti arba gamintis pačiam. Tiesa, Lietuvos kalviai neitin noriai užsiima šarvų ir ginkluotės gamyba, todėl tenka kreiptis į užsienio specialistus. Kadangi šarvuotė kainuoja tikrai nemažai ( apie 6000lt) , klubo entuziastai ją gaminasi patys. Na, o trečiasis etapas – drabužių siuvimas. Šiuo klausimu gali pagelbėti siuvėjos, tačiau daugelis vaikinų viską daro savomis rankomis. Paklaustas, ar tai užima daug laiko, Laurynas buvo atviras: „ Galima sakyti, kad šis hobis užima visą mano laisvalaikį. Jei nori nuoširdžiai viską atlikti, turi tam skirti laiko ir pastangų. Bet tai atsiperka su kaupu. Tu įgiji patirties, tampi nagingu žmogumi. Taip pat labai brangios akimirkos, kurias praleidžiame su bendraminčiais, prie laužo, dalindamiesi mintimis apie vykusias kovas.“
