Tik įvažiavus į Kauną pasitiko gausus būrys specialiųjų tarnybų automobilių (greitoji pagalba, policija), skubančių Dariaus ir Girėno stadiono link. Beveik visi šie automobiliai važiavo su garsiniu ir šviesos signalais. Taigi navigacijos prietaisų neprireikė ir taip buvo aišku, kur reikia važiuoti.
Eidami stadiono link (iki jo buvo apie 200 metrų) sutikome apie 20 pareigūnų, kurie vaikščiojo grupelėmis. Kuo arčiau stadiono, tuo garsiau girdėjosi triukšmas, gausmas ir lenkiškos skanduotės. Žinoma, tribūnos buvo atskiros, lenkų sirgaliai buvo atitverti tvoromis bei gyva pareigūnų siena.
Pirmas kėlinys buvo sukoncentruotas į Lietuvos rinktinės žaidimą. Pirmas įvartis 18 min. pradžiugino Lietuvos sirgalius. Antrą kartą Lietuvos sirgaliai ūžė 29 min. po taiklaus Edgaro Česnauskio smūgio. Pirmas kėlinys be didesnių incidentų bei įvarčių taip ir baigėsi.
Antras kėlinys jau buvo visiškai kitoks, nes visų dėmesys buvo nukreiptas į Lenkijos sirgalių keliamus neramumus. Kova vyko stadiono prieigose bei tribūnose. Aikštėje kova buvo aprimusi, nors Lenkijos rinktinė turėjo keletą progų pakeisti varžybų kryptį. Bet dideliam mūsų visų džiaugsmui, varžybos baigėsi rezultatu 2-0 mūsiškių naudai.
Dar vienas įdomus faktas, kad grįžtant į Vilnių priešinga puse matėme važiuojančius net kelis autobusiukus su švyturėliais, kuriais į Kauną vyko „Aro“ vyrai.
